LLMA F. 860 Ap. 1 B. 33 L. 2
„Esi valingas, energingas, kartais ir polemiškas, net ir kandokas vyras, Vytautai, to iš Tavęs neatimsi. Žinau, nepasiduodi ginčijantis už teisybę, gindamas menininko sąžinę ir idealus. Bet tirpte ištirpsti sutikęs imlų grožiui, dvasingumo pilną kaimo žmogų. Kas jis bebūtų: raukšlėtas it pavasarinis baravykas – bobausis, Zervynų šilų kerdžius, gėlėtų Merkio pievų šienpjovys, juodų puodynių žiedėjas nuo Merkinės, šimtmetį bebaigiąs Lietuvos savanoris. Neturinti pykčio savo kankintojams senutė, Sibiro tremtinė, gūdžioje taigoje sapnavusi žydinčias alyvas prie Siesikų, tavųjų gimtųjų apylinkių pilies griuvėsių.“
Leonardas Grudzinskas, „...jo gamta yra tikra, neišgalvota...“, „Žaliasis pasaulis“, 2005-07-07, Nr. 25