Minėdamas Diplomatų Lozoraičių metus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia prisiminti į Lietuvą grįžusius diplomatų archyvus ir pristato virtualios parodos apie Lozoraičius trečiąją dalį „Diplomatai Lozoraičiai. Kazys Lozoraitis“. Šia paroda norime prisiminti jauniausiąjį šios iškilios šeimos diplomatą – Kazį Lozoraitį (1929 m. liepos 23 d. – 2007 m. rugpjūčio 13 d.).
2006 metais buvusio Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šv. Sosto ir Italijos lietuvių bendruomenės valdybos nario Kazio Lozoraičio dėka, Lietuvos centriniam valstybės archyvui buvo perduoti Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio ir Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje dokumentai. Vėliau po tėvo mirties, Kazio Lozoraičio dukra istorikė Daina Lozoraitis perdavė archyvui likusius dokumentus – savo tėčio veiklos dokumentus, giminės ir šeimos nuotraukų albumus, močiutės Vincentos Lozoraitienės dienoraščius. Tarp perduotų dokumentų buvo ir Kybartų aktų originalai.
Kazys Lozoraitis gimė Berlyne. 1932 m. su tėvais ir vyresniu broliu Stasiu grįžo į Lietuvą. Mokslus pradėjo Lietuvoje: lankė Marijos Varnienės vaikų darželį, vėliau, kaip ir brolis, mokėsi Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje Kaune. Būdamas 10 metų su šeima išvyko gyventi į Italiją. Romos La Sapienza universitete studijavo žurnalistiką.
Profesinę veiklą Kazys pradėjo dirbdamas žurnalistu, žinias apie Lietuvą visuomenei skleidė per radiją.
Nuo 1955 m. dirbo Italijos valstybinio radijo lietuviškųjų programų redaktoriumi. Nuo 1972 m. buvo Vatikano radijo lietuviškųjų laidų redaktorius. Per Vatikano radiją transliuojamas Kazio Lozoraičio laidas okupuotos Lietuvos gyventojai klausėsi 20 metų, iki pat 1992 m.
Diplomatinę tarnybą Kazys Lozoraitis pradėjo 1960 m., tapęs Lietuvos atstovybės prie Šv. Sosto laikinojo reikalų patikėtinio Stasio Girdvainio asmeniniu sekretoriumi. 1985–1992 m. – Lietuvos atstovybės prie Šv. Sosto Kanceliarijos vadovas. K. Lozoraitis buvo trečias Lozoraičių šeimos narys, dirbęs Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto, prieš tai joje dirbo jo tėvas Stasys Lozoraitis ir brolis Stasys.
1992 m. Kaziui Lozoraičiui buvo suteiktas nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas – jis paskirtas nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Šv. Sosto.
1994 m. akredituotas prie Maltos ordino. Nuo 2004 m. – neatlygintinas konsultantas Lietuvos ambasadoje Italijoje.
Nuo 1980 m. buvo Italijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkas.
Kazys Lozoraitis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1999 m.), ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi (2005 m.).
Kazys Lozoraitis buvo vedęs Giovanna Pignatelli, iš senos italų (Neapolio) aristokratų giminės kilusią dailininkę, restauratorę. Giovana specializavosi Azijos, ypač senosios Japonijos meno restauravimo srityse.
Kazio ir Giovanos Lozoraičių dukra istorikė Daina Lozoraitis dažnai lankosi Lietuvoje, rūpinasi Lozoraičių šeimos atminimo įamžinimu.
Virtualią parodą sudaro 4 dalys: „Vaikystė, šeima“, „Žurnalistinė veikla“, „Diplomatinė ir kultūrinė veikla“, „Laisvalaikis“. Parodoje eksponuojami Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi Kazio Lozoraičio asmens dokumentai – gimimo liudijimo išrašas, užsienio ir diplomatiniai pasai, autobiografija, darbo pažymėjimai, padėkos, apdovanojimai. Taip pat jo mokslo dokumentai, piešiniai, sveikinimo atvirukai.
Kazio Lozoraičio diplomatinę veiklą einant Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šv. Sosto ir Maltos ordino pareigas, taip pat laisvalaikio akimirkas su šeima, bendradarbiais, draugais atspindi archyvui perduotos fotografijos iš Lozoraičių šeimos albumų.