Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp Lietuvos stojimo į Europos Sąjungos ir NATO yra (ne)suteikta galimybė patiems piliečiams nuspręsti. Dėl galimybės prisijungti prie Europos Sąjungos buvo rengiamas referendumas, atsižvelgiama į piliečių balsą, tuo tarpu dėl NATO tokių diskusijų nekilo. Politinis elitas suprasdamas Aljanso teikiamą naudą ir saugumą, iniciatyvą perėmė į savo rankas. Tiesa, nors iš pradžių visuomenė į narystę NATO žiūrėjo skeptiškai, vėliau prasidėjusios edukacijos kampanijos pakeitė piliečių nuomonę. 2000 m. sausio mėnesį „Baltijos tyrimų“ atlikto tyrimo duomenimis, narystei Aljanse pritarė 39 proc. Lietuvos gyventojų (pusantro karto daugiau nei 1998 m.). 2000 m. rugpjūčio mėnesio „SIC rinkos tyrimų“ duomenimis, siekiui pritarė 42,2 proc. gyventojų, gruodžio mėnesį – net 48,9 proc. apklaustųjų.” Likusioji dalis – neapsisprendusių arba nepritariančių. 2004 m. Lietuvos narystę NATO jau rėmė du trečdaliai Lietuvos gyventojų, o 2007 m. net 75 proc. gyvventojų manė, kad Lietuva teisingai pasielgė įstojusi į NATO. Aktyviausiai sklaidos programa užsiemė Krašto apsaugos, Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Taip pat prisidėjo ir įvairios nevyriausybinės organizacijos. 

Piliečius su NATO buvo bandoma supažindinti per įdomias, patrauklias formas: žaidimus, viktorinas, kryžiažodžius, atvirukus. Krašto apsaugos ministerija 2001 m. pradėjo vykdyti mokyklų bendruomenių informavimo NATO ir saugumo politikos klausimais programą, pagal kurią pirmiausia kaimo mokykloms buvo dovanojami kompiuteriai, dalijamos kompaktinės plokštelės „NATO mano akimis“, moksleiviams buvo kuriami stalo žaidimai, siekiant supažindinti su NATO valstybių narėmis. Kita forma: žaidimas-viktorina „NATO savaitgaliai Palangoje“. Poilsiautojai gaudavo kryžiažodį, kuriam išspręsti reikėdavo perskaityt brošiūrą su populiariausiais klausimais ir atsakymais apie šalies narystę NATO. Šios sklaidos tikslas buvo ne tik supažindinti su NATO, bet ir sulaužyti visuomenėje vyravusius stereotipus. Pavyzdžiui, gegužės 24 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko diskusija „Jaunimas už ir prieš NATO”.

Parengta pagal: Alekna, Marius. „Kelias į žmonių širdis ir protus: informacinė kampanija visuomenės paramai dėl narystės NATO“ // „Lietuva ir NATO: 10 metų kartu“. Vilnius: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2014.

***
Skaidrės:
1. Diskusija „Jaunimas už ir prieš NATO“ Lietuvos mokslų akademijoje. Kalba – šou verslo atstovas Marijus Mikutavičius. Fotografijos autorė – Larisa Dmuchavskaja. 2001 m. gegužės 24 d., Vilnius.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-118608.
2. Diskusija „Jaunimas už ir prieš NATO“ Lietuvos mokslų akademijoje. Kalba – Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Algirdas Kronkaitis. Fotografijos autorė – Larisa Dmuchovskaja. 2001 m. gegužės 24 d., Vilnius.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-118604.
3. Diskusija „Jaunimas už ir prieš NATO“ Lietuvos mokslų akademijoje. Kalba – Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Algirdas Kronkaitis. Fotografijos autorė – Larisa Dmuchavskaja. 2001 m. gegužės 24 d., Vilnius.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-118605-01.
4. Diskusija „Jaunimas už ir prieš NATO“ Lietuvos mokslų akademijoje. Pirmoje eilėje (iš dešinės): rašytojas Ričardas Gavelis, prozininkas, publicistas Algimantas Čekuolis. Fotografijos autorė – Larisa Dmuchavskaja. 2001 m. gegužės 24 d., Vilnius.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-118599.
5. Aiškinamoji skrajutė „Lietuva ir NATO. Kas? Kaip? Kodėl?“.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, f. 7, ap. 1, b. 79, l. 45.

Asmeninis Jono Gečo archyvas.

Atitinkamai visuomenė reiškė savo poziciją per mitingus ar referendumus. Nors didesnė dalis visuomenės raiškos formų buvo skirta palaikyti Lietuvos stojimą į NATO, tačiau kaip ir visur, atsirado dalis nepritariančių. Veikiausiai tai kilo iš baimės dėl Lietuvos ateities. 2002 metais buvo susibūrusi iniciatyvinė grupė dėl referendumo rengimo. Jie įžvelgė pavojų Lietuvos narystėje NATO, aiškino, kad dėl to nukentės švietimas, socialinė ar sveikatos apsauga. Tačiau Aljanso priešininkai nesurinko pakankamai parašų, kad referendumas būtų surengtas.

2001 m. gegužės mėnesis buvo itin aktyvus NATO mitingų atžvilgiu. Gegužės 28 d. Vilniaus Rotušės aikštėje vyko gyventojų mitingas „NATO – taip“. Gegužės 30 d. NATO parlamentinės asamblėjos metu Vilniuje, gyventojai išreiškė palaikymą susirinkdami Rotušės aikštėje.

Parengta pagal: Alekna, Marius. „Kelias į žmonių širdis ir protus: informacinė kampanija visuomenės paramai dėl narystės NATO“ // „Lietuva ir NATO: 10 metų kartu“. Vilnius: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2014.

***
Skaidrės:
1. Gyventojų mitingas „NATO – taip“ Vilniaus Rotušės aikštėje. Fotografijos autorius – Gintaras Mačiulis. 2001 m. gegužės 28 d. 
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, f. 2, ap. 24 SK, apsk. vnt. IX-070-184.
2. Gyventojų mitingas „NATO – taip“ Vilniaus Rotušės aikštėje. Prie mikrofono – NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Rafaelis Estrela, už jo (1-as iš kairės) stovi NATO Parlamentinės Asamblėjos 2001 metų pavasario sesijos Vilniuje organizacinio komiteto pirmininkas Andrius Kubilius. Fotografijos autorius – Gintaras Mačiulis. 2001 m. gegužės 28 d.  
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas F. 2, ap. 24SK, apsk. vnt. IX-070-185a.7.
3. NATO Parlamentinė Asamblėja. Žmonės su plakatais Vilniaus Rotušės aikštėje. Fotografijos autorė – Larisa Dmuchavskaja. 2001 m. gegužės 30 d.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-118629.
4. NATO Parlamentinė Asamblėja. Žmonės su plakatais Vilniaus Rotušės aikštėje. Fotografijos autorė – Larisa Dmuchavskaja. 2001 m. gegužės 30 d.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-118626.
5. NATO Parlamentinės asamblėjos pavasario sesija Vilniuje. NATO generalinis sekretorius lordas Džordžas Robertsonas bendrauja su Lietuvos žmonėmis. Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis. 2001 m. gegužės 31 d. 
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, P-6520.
6. NATO dienos. Koncerto „Mes už NATO“ klausytojai Vilniaus Katedros aikštėje. Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis. 2002 m. balandžio 4 d.  
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, P-6677.