Dalyvavimas tarptautinėse operacijose tapo svarbiu akstinu siekiant visateisės narystės NATO ir plėtojant jaunos Lietuvos kariuomenės pajėgumus pagal NATO standartus. 1994 m. rugpjūčio–1996 m. vasario mėn. maždaug 90 Lietuvos karių dalyvavo operacijoje UNPROFOR Kroatijoje. Šioje Jungtinių Tautų operacijoje dalyvavo pirmasis Lietuvos taikdarių būrys LITPLA-1 (angl. Lithuanian Platoon), vadovaujamas kapitono Artūro Chrapko. Tai buvo pirmieji tarptautinėse operacijose dalyvavę lietuvių kariai. Šį būrį sudarė tuometinės Lauko kariuomenės brigados, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, Karo akademijos, Puskarininkių mokyklos ir kitų dalinių atrinkti kariai. Į Kroatiją, be LITPLA-1, dar išvyko LITPLA-2 ir LITPLA-3 daliniai. Dėl ribotų resursų, visi jie tarnybą atliko Danijos bataliono sudėtyje. Vakarų partneriai pažymėjo, kad LITPLA-1 debiutas tapo pirmu tikslingu Lietuvos žingsniu integruojantis į Europos saugumo struktūras. Danijos gynybos ministras Hansas Haekkerupas viename iš savo interviu teigė, jog sunku nuspėti tikslią datą, kada Lietuva taps NATO nare, tačiau lietuvių dalyvavimas taikos palaikymo misijose priartino šį tikslą. Tokiu žingsniu lietuviai parodė Vakarų pasauliui, kad yra pasiruošę prisidėti prie taikos palaikymo pasaulyje.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos informaciją.

***
Skaidrės:
1. Tarptautinės misijos Kroatijoje (UNPROFOR) metu. Viduryje – vyr. ltn. Normundas Valteris, kuris 1996 m. balandžio 17 d. patruliuodamas tragiškai žuvo misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje metu. Fotografijos autorius – nenustatytas. 1994 m.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos archyvas.
2. Tarptautinės misijos Kroatijoje (UNPROFOR) metu. Fotografijos autorius – nenustatytas. 1994 m.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos archyvas.
3. Danijos ir Lietuvos kariai Karmėlavos oro uoste prie lėktuvo CV-130 prieš išskrendant į Daniją tęsti pasirengimo taikos palaikymo misijai. Fotografijos autorius – nenustatytas. 1994 m.
Knyga „Lietuvos kariuomenė“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Vilnius, 2002.
4. Pirmasis Lietuvos kariuomenės taikos palaikymo būrys (LITPLA). Fotografijos autorius – nenustatytas. 1994 m.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Ramovės archyvas.
5. Lietuvos Respublikos Seimo  nutarimas „Dėl Lietuvos kariuomenės taikos palaikymo būrio dalyvavimo Danijos taikos palaikymo bataliono sudėtyje tarptautinėse taikos palaikymo operacijose Kroatijoje“. 1994 m. liepos 19 d. Nr. 1-556.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, f. 2, ap. 1, b. 164, l. 10.
6. Trumpa informacija apie operaciją Kroatijoje.
Knyga „Taikos sargyboje: Lietuvos kariai tarptautinėse operacijose 1994–2014 m.“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Vilnius, 2014.

1996 m. pabaigoje NATO taikos įgyvendinimo pajėgos (IFOR) Bosnijoje ir Hercogovinoje buvo pakeistos mažesnėmis NATO taikos stabilizavimo pajėgomis (SFOR). Lietuva šioje operacijoje dalyvavo nuo 1996 metų. Misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje yra tarnavę maždaug 700 Lietuvos karių (kariniuose vienetuose LITPLA, LITCOY, BALTCON, BALTSQN, SFOR). Karių užduotis buvo padėti palaikyti viešąją tvarką, patruliuoti priskirtos atsakomybės regione, budėti kontrolės postuose, teikti pagalbą humanitarinėms organizacijoms, saugoti strateginės reikšmės objektus. 1996 m. IFOR operacijos metu čia žuvo pirmasis Lietuvos taikdarys vyresnysis leitenantas Normundas Valteris (LITPLA-4). Lietuvos kariai NATO SFOR pajėguose tarnavo iki 2004 m. pabaigos.

Tuo tarpu, Lietuvos kariai į tarptautines misijas Kosove pradėjo vykti nuo 1999 metų. Pagrindinės karių užduotys buvo labai panašios su užduotimis Bosnijoje ir Hercegovinoje. Vienas lietuvių būrys tarnavo Čekijos ir Slovakijos bendrame batalione. Kitas lietuvių būrys, veikęs bendrame lenkų ir ukrainiečių batalione, sėkmingai vykdė karines ir humanitarines užduotis Kačanik vietovėje. Lietuvos kariai Kosove tarnavo iki 2009 metų. Per dešimtmetį Kosove tarnybą atliko maždaug 800 karių. 2008 m. vasario 17 d. Kosovui paskelbus nepriklausomybę, Lietuva ją pripažino tų pačių metų gegužės 6 dieną.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos informaciją.

***
Skaidrės:
1. Lietuviai  NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje. Paskutinė vyr. ltn. Normundo Valterio (dešinėje) sustojimo vieta. Apie 10 min. iki tragiško incidento. Fotografijos autorius – nenustatytas. 1996 m. balandžio 17 d.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Ramovės archyvas.
2. Lietuviai  NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje. Fotografijos autorius – nenustatytas. 1997–1999 m.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa 24467.
3. Apdovanojami lietuviai, grįžę iš  NATO vadovaujamos taikos stabilizavimo misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje. Fotografijos autorius – nenustatytas. Apie 1997 m.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa 24468.
4. Tarptautinės misijos Kosove (KFOR) metu. Fotografijos autorius – nenustatytas. 1999 m.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos archyvas.
5. Tarptautinės misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje (SFOR) metu. Fotografijos autorius – nenustatytas. Apie 2000 m.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos archyvas.
6. Tarptautinės misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje (SFOR) metu. Fotografijos autorius – nenustatytas. Apie 2000 m.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos archyvas.
7. Trumpa informacija apie misiją Bosnijoje ir Hercogonivoje.
Knyga „Taikos sargyboje: Lietuvos kariai tarptautinėse operacijose 1994–2014 m.“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Vilnius, 2014.
8. Trumpa informacija apie misiją Kosove.
Knyga „Taikos sargyboje: Lietuvos kariai tarptautinėse operacijose 1994–2014 m.“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Vilnius, 2014.

Daugiausiai Lietuvos karių Irake tarnavo 2003–2004 m. CJTF (angl. Combined Joint Task Forces) štabe. Didžiausias Lietuvos karių skaičius tarnavo LITCON (angl. Lithuanian Contingent)  ir LITDET (angl. Lithuanian Detachment)  misijose. LITDET būriai vykdė užduotis Lenkijos atsakomybės rajone (Lenkijos divizijos sudėtyje Al Hillah ir Al Kut miestuose). LITDET kariai buvo išvesti Lenkijai nusprendus sumažinti savo kontingentą Irake. Iš viso buvo penkios LITDET rotacijos. Devynios LITCON  rotacijos atliko tarnybą Didžiosios Britanijos vadovaujamame sektoriuje, Danijos bataliono sudėtyje prie Basros miesto Pietų Irake. 2004 m. birželio 28 d. Stambule NATO šalių vadovai sutarė padėti Irakui mokyti vietines saugumo pajėgas. Misija buvo pavadinta NTM-I (angl. NATO Training mission Iraq). Ši misija pradėjo veiklą 2004 m. birželio 30 d. Jos tikslas buvo mokyti, patarti aukščiausiajam ir vidutinio lygio Irako saugumo pajėgų personalui Irake. 2011 m. gruodžio 22 d. iš misijos grįžo 2 Lietuvos kariai, kurie užbaigė Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje misijoje Irake.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos informaciją.

***
Skaidrės:
1. NATO Mokymo misijos Irake (NTM-I) atminimo medalis, įteiktas buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui gen. ltn. Arvydui Pociui. 2004 m.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, M-1368-1-av.
2. Tarptautinės misijos Irake metu. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2003 m.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos archyvas.
3. Tarptautinės misijos Irake metu. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2003 m.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos archyvas.
4. Trumpa informacija apie operacijas Irake
Knyga „Taikos sargyboje: Lietuvos kariai tarptautinėse operacijose 1994–2014 m.“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Vilnius, 2014.

Nuo 2002 m. lapkričio iki 2004 m. lapkričio pabaigos operacijoje „Tvirta taika“ (angl. „Enduring Freedom“) dalyvavo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų junginio eskadronai ir štabo karininkai. Kariai vykdė specialiosios žvalgybos užduotis, dalyvavo sulaikant įtariamus asmenis, likviduojant ginklų sandėlius ir slėptuves.

Nuo 2005 m. Lietuva pradėjo vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei. PAG stovykla įkurta provincijos centre Čagčarane (apie 350 km nuo Kabulo). Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje dalyvavo tiek kariai, tiek civiliai. Pagrindinė misijos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti. 2008 m. gegužės 22 d. per Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklos užpuolimą ir apšaudymą žuvo seržantas Arūnas Jarmalavičius. Goro provincijos atkūrimo grupėje tarnavo 17 Lietuvos karių pamainų, taip pat kariai iš Danijos, Sakartvelo, Islandijos, Japonijos, JAV, Kroatijos ir Ukrainos. Tai buvo pirmoji tarptautinė misija, kurioje lietuviai vadovavo kitiems Vakarų šalių kariuomenių batalionams.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos informaciją.

***
Skaidrės:
1. NATO medalių įteikimo ceremonija Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG-5) kariams už dalyvavimą tarptautinio saugumo palaikymo operacijose. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2007 m., Goro provincija, Afganistanas.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, SO 505.
2. NATO medalių įteikimo ceremonija Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG-5) kariams už dalyvavimą tarptautinio saugumo palaikymo operacijose. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2007 m., Goro provincija, Afganistanas.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, SO 506.
3. Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės septintosios Lietuvos karių pamainos (PAG-7) misijos pradžia. PAG-7 vadas plk. R. Baronas (dešinėje) perima NATO vėliavą iš NATO Tarptautinio saugumo paramos pajėgų atstovo. Kairėje matosi stovintis PAG-6 vadas plk. A. Kondrodas. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2008 m. gegužės 14 d.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, SO 636.
4. Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) dalyvių karių apdovanojimas NATO medaliais. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2008 m., Goro provincija, Afganistanas.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, SO 657.
5. Lietuvių patrulis Čagčarano gatvėse. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2008 m.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos archyvas.
6. Lietuvos vadovaujama NATO Policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė (POMSG-2). Afganistano kraštovaizdžio fone grupė lietuvių, amerikiečių ir afganistaniečių karių. Kariai laiko Lietuvos, JAV valstybines vėliavas, bei vieną ne įdentifikuotą vėliavą. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2011 m. lapkričio 14 d.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, Sp-360.
7. Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės šeštosios pamainos (PAG-6) kariai kartu su Goro provincijos gubernatoriumi ir valdžios atstovais teikia humanitarinę pagalbą vietos gyventojams. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2018 m. vasario 7 d., Goro provincija, Afganistanas.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, SO 660.
8. Trumpa informacija apie lietuvių misijas Afganistane.
Knyga „Taikos sargyboje: Lietuvos kariai tarptautinėse operacijose 1994–2014 m.“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Vilnius, 2014.