Rimtos reformos krašto apsaugos sistemoje prasidėjo nuo 1997 m. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos politinė vadovybė, pritariant Vyriausybei, pirmuoju prioritetu pasirinko „investicijas į žmogų“, atidėdama ateičiai „investicijas į geležį“, t. y. į brangios ginkluotės įsigijimą. Iš išsikeltojo prioriteto išplaukė trys pagrindinės Lietuvos kariuomenės žmogiškojo potencialo stiprinimo 1997–2000 m. kryptys: sudaryti geras kareivių buities sąlygas; sudaryti tinkamas karių tarnybos sąlygas; sukurti pažangią karių mokymo ir profesinio rengimo sistemą. Šiems tikslams pasiekti buvo skirti ir daug didesni finansiniai resursai. 1996 metais krašto apsaugos biudžeto asignavimai siekė vos 0,65 proc. bendrojo vidaus produkto, tuo tarpu 1998 m. asignavimai sudarė jau 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Buvo imtasi didelių struktūrinių pokyčių: Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos (KASOKT) įstatyme, kurį Seimas priėmė 1998 m. gegužės 5 d., buvo nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė yra vientisas juridinis asmuo, kurio daliniai ir kitokie vienetai veikia ir jiems nustatytas funkcijas įgyvendina kariuomenės vardu, naudodamiesi jiems deleguotomis kariuomenės teisėmis. Buvo rekonstruotos kareivinės, pagerintos kareivių buitinės ir sanitarinės sąlygos, buvo numatyta nauja teisingesnė karių atlyginimų tvarka, Lietuvos kariai buvo siunčiami studijuoti į užsienio valstybių karo mokyklas.

1999 m. balandžio 23–25 d. NATO valstybių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir padaryta pažanga siekiant narystės šioje organizacijoje. Susitikime buvo patvirtintas Narystės veiksmų planas, atvėręs Lietuvai vartus į paskutinį pasirengimo NATO narystei kelio etapą pagal patvirtinto veiksmų plano gaires ir taip suteikiant progą tapti realia kandidate į Aljanso nares.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos informaciją.

***
Skaidrės:
1–5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymas. 1998 m. gegužės 5 d.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, f. 2, ap. 1, b. 339, l. 62–65.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, SO 1202.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, S-30941.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Knyga „Lietuvos kariuomenė“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Vilnius, 2002.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 190, ap. 1, b. 174, l. 21.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 190, ap. 1, b. 174, l. 20.