2005 m. balandžio 20–21 d. Vilniuje vyko neformalus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. 2006 m. lapkričio 28–29 d. NATO vadovų susitikime Rygoje pabrėžti kertiniai principai: NATO išlieka svarbiausia transatlantine saugumo ir gynybos institucija, kurioje saugumo klausimus sprendžia JAV ir Europa, akcentuotas kolektyvinio saugumo principas. Patvirtintas Aljanso „atvirų durų“ principas, atveriantis galimybę ateityje prie Aljanso prisijungti visoms norinčioms Europos šalims. Prie Partnerystės taikos labui programos ir Euroatlantinės partnerystės tarybos pakviestos prisijungti Vakarų Balkanų šalys (Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija). Nutarta išplėsti NATO partnerystes ir suteikti joms daugiau lankstumo. 2008 m. vasario 7–8 d. Vilniuje vyko neformalus NATO gynybos ministrų susitikimas. 2008 m. balandžio 2–4 d. Bukarešte vykusiame NATO vadovų susitikime prie Aljanso buvo pakviestos prisijungti Kroatija ir Albanija. Pasiūlyta Bosnijai ir Hercegovinai ir Juodkalnijai pradėti bendradarbiavimą Intensyvaus dialogo pagrindu. Bukarešto deklaracijoje paskelbta, jog Gruzija ir Ukraina ateityje taps NATO narėmis.

2009 m. balandžio 3–4 d. Strasbūre/Kelyje vykusiame NATO vadovų susitikime Albanija ir Kroatija tapo Aljanso narėmis. 2012 m. gegužės 20–21 d. Čikagoje vyko NATO vadovų susitikimas. Susitikimo rezultatai itin aktualūs Lietuvai – vienas svarbiausių sprendimų buvo NATO oro policijos misijos įtvirtinimas ir pratęsimas neribotam laikui. Čikagos susitikimo deklaracijoje  atsirado nuoroda į Lietuvoje įkurtą Energetinio saugumo centrą, kaip būsimą NATO akredituotą kompetencijos centrą (centras pradėjo veikti 2013 m. sausio 1 d.).

Parengta pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos informaciją.

***
Skaidrės:
1. Pirmieji NATO naikintuvai F-16, skirti ginti Baltijos šalių oro erdvę. Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis. 2004 m. balandis, Zokniai.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, P-9384.
2. Ąžuoliuko, skirto Lietuvos įstojimo į NATO dienai atminti, sodinimas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kieme. Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis. 2004 m. balandžio 23 d., Vilnius.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, P9180.
3. Lietuvos įstojimo į NATO aljansą minėjimas prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros. Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis. 2005 m. kovo 29 d., Vilnius.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, P-10248.
4. Neformalus NATO valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas Vilniuje. JAV valstybės sekretorę Kondolizą Rais sutinka Lietuvos kariai. Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis. 2005 m. balandžio 20 d.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, P9027.
5. Renginio, skirto paminėti Lietuvos priėmimo į NATO pirmąsias metines, dalyviai Kauno įgulos karininkų ramovėje. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2005 m. gegužės 20 d.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa 22797.
6. NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdžiusių Lenkijos Karinių oro pajėgų pakeitimas JAV kontingentu. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2010 m. rugsėjo 1 d., Šiauliai.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa 18826/1.
7. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir NATO Generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas atidaro NATO Energetinio saugumo centrą (NATO ESKC) Vilniuje. Fotografijos autorė – Džoja Gunda Barysaitė. 2013 m. rugsėjo 6 d.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2013-09p20_alb1221_gq4r3241.
8. Lietuvos Karinio atstovo prie NATO ir ES ženklo eskizas. 
Vytauto Didžiojo karo muziejus, Sp-68.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, f. 2, ap. 1, b. 2773, l. 196–198.

2014 m. kovo 29 d. Lietuva minėjo narystės NATO dešimtmetį. Ta proga balandžio 3–4 d. Vilniuje buvo surengta tarptautinė konferencija „NATO atviros durys: 10 metų po „Didžiojo sprogimo“, kurios  pagrindinė tema buvo NATO atvirų durų politika. Diskusijų metu aptarta NATO plėtros reikšmė tarptautiniam saugumui, NATO atvirų durų politikos aktualijos ir perspektyvos, taip pat – Aljanso ateities vizija bei šalių partnerių vaidmuo joje. 2015 m. rugsėjo 3 d. NATO Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite Vilniuje iškilmingai atidarė NATO vadavietę – NATO pajėgų integravimo vienetą (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU). 2017 m. vasario 7 d. įgyvendinant Varšuvoje vykusio NATO vadovų susitikimo sprendimus, Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose Baltijos šalyse pradėtos dislokuoti NATO Priešakinės pajėgos.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos informaciją.

***
Skaidrės:
1. NATO sąjungininkų pajėgų vyriausiojo transformacijos vado gen. Stefano Abrialio oficialus vizitas Lietuvoje. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2011 m. gegužės 10 d., Vilnius.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa 18819.
2. NATO sąjungininkų pajėgų vyriausiojo transformacijos vado gen. Stefano Abrialio oficialus vizitas Lietuvoje. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2011 m. gegužės 10 d., Vilnius.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa 18821.
3. NATO karinio komiteto susitikimo Vilniuje dalyviai. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2014 m., rugsėjo 19–21 d.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa 22301.
4. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir NATO Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atidaro NATO pajėgų integravimo vadavietę Vilniuje. Fotografijos autorius – Robertas Dačkus. 2015 m. rugsėjo 3 d.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2015-09p20_alb2037_dsc_578sss5.
5. NATO karinio komiteto konferencijos Stambule dalyviai. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2015 m. rugsėjo 11–13 d.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa 22302.
6. Į rikiuotės aikštę įnešamos NATO priešakinių pajėgų batalioną sudarančių šalių valstybinės vėliavos. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2020 m. vasario 6 d., Rukla.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, SO 1963/2.
7. Plk. ltn. A. Nymanas NATO vėliavą perduoda MPB „Geležinis Vilkas“ vadui plk. M. Petkevičiui. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2020 rugpjūčio 4 d., Rukla.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, SO 1968/6.
8. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir MPB „Geležinis Vilkas“ vadai. Fotografijos autorius – nenustatytas. 2021 m. rugpjūčio 10 d., Rukla.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, SO 2190/5.

2022 m. vasario 25 d. surengtas neeilinis NATO vadovų susitikimas nuotoliniu būdu, kurio metu griežčiausiai pasmerkta 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą ir išreikštas solidarumas su Ukraina. Taip pat paskelbta apie NATO gynybos planų aktyvavimą ir gynybos bei atgrasymo laikysenos sustiprinimą. Tą pačią vasario 25 d. vyko Bukarešto devyneto valstybių vadovų susitikimas Varšuvoje, kurio metu daugiausia dėmesio skirta NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimui, situacijos Ukrainoje ir NATO atvirų durų politikos klausimams.2022 m. birželio 27–30 d. Madrido NATO vadovų susitikimo deklaracijoje paskelbta atgrasymo ir gynybos politikos transformacija, įsipareigojant dislokuoti papildomas, iki brigados lygio padidintas ir kovos veiksmams parengtas pajėgas NATO Rytų flange. Priimta nauja NATO strateginė koncepcija, kurioje Rusija įvardinta kaip tiesioginė ir didžiausia grėsmė Aljansui.

2023 m. liepos 11–12 d. pirmą kartą Lietuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime toliau stiprinta kolektyvinė gynyba ir atgrasymas: patvirtinti nauji NATO regioniniai gynybos planai, pakartotas įsipareigojimas išlaikyti didesnį sąjungininkų buvimą Rytų flange, sutarta stiprinti oro ir priešraketinę gynybą, pirmiausia fokusuojantis į rotacinio modelio įgyvendinimą Rytų flange. Vilniuje žengti žingsniai dėl Ukrainos euroatlantinės integracijos ir sustiprinta NATO parama Ukrainai: vyko inauguracinis naujai įsteigtos NATO-Ukrainos Tarybos posėdis, atsisakyta narystės veiksmų plano reikalavimo, sutarta NATO paramos Ukrainai paketą plėsti į daugiametę programą, skirtą padėti Ukrainai atstatyti saugumo ir gynybos sektorių ir siekti visiško suderinamumo su NATO. Pirmą kartą kaip pilnateisė Aljanso narė dalyvavo Suomija.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos informaciją.

***
Skaidrės:
1. NATO Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susitikimo su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda metu. Aptarti NATO sąjungininkų karinio buvimo ir greito pastiprinimo krizės atveju klausimai. Fotografijos autorius – Robertas Dačkus. 2022 m. vasario 18 d., Vilnius.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, rdackus_DSC_0227.
2. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Bukarešto devyneto viršūnių susitikimo metu. Fotografijos autorius – Robertas Dačkus. 2022 m. vasario 25 d., Varšuva.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, rdackus_DSC_1853.
3. NATO Vilniaus viršūnių susitikimas. Fotografijos autorius – Robertas Dačkus. 2023 m. liepos 12 d., Vilnius, Litexpo.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, rdackus_DSC_0487.
4. NATO Vilniaus viršūnių susitikimas. Fotografijos autorius – Robertas Dačkus. 2023 m. liepos 12 d., Vilnius, Litexpo.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, rdackus_DSC_1078.
5. NATO Vilniaus viršūnių susitikimas. Fotografijos autorius – Robertas Dačkus. 2023 m. liepos 12 d., Vilnius, Litexpo.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, rdackus_DSC_1187.