 |
Lietuva kelyje į NATO jautė daugelio užsienio valstybių palaikymą. Daugiausiai prisidėjo Skandinavijos šalys (ypatingai – Danija), Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lenkija. Geriausias to pavyzdys yra 1994 m. rugsėjo 11 d. Kopenhagoje Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos gynybos ministrų pasirašytas memorandumas dėl savitarpio supratimo ir kooperacijos kuriant Baltijos taikos palaikymo batalioną. Šio memorandumo pagrindu buvo įkurtas Baltbat - Baltijos šalių taikos palaikymo dalinys (anglų k. Baltic Peacekeeping Battalion). Jį sudaro po viena Estijos, Latvijos ir Lietuvos pėstininkų kuopą, jungtinė štabo kuopa ir atskira logistikos grupė (iš viso apie 800 karių, daugiau kaip 500 – Lietuvos kariai). Štabas ir mokymo pagrindinis centras yra Adažiuose (Latvija), Lietuvos Baltbat mokymo centras – Ruklos karinėje bazėje. Baltbat vadovybė skiriama rotacijos principu. Oficiali darbo kalba – anglų.
1994 m. rugsėjo 13 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių prezidentai pasirašė sutartį dėl dalinio formavimo. Baltbat kūrimą koordinavo Karinė ir Koordinacinė grupės, kurioms pirmininkavo Danijos atstovai. Materialinę paramą teikė Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Vokietija, taip pat Danija (Lietuvai), Suomija (Estijai), Švedija (Latvijai), Norvegija ir kitos valstybės.
Baltbat formatas yra regioninio bendradarbiavimo pavyzdys, kuriuo Lietuva įrodė NATO, kad yra pakankamai kompetentinga, kad galėtų visapusiškai įsitraukti į aljanso veiklą.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos informaciją.
***
Skaidrės:
1. Jungtinį Lietuvos, Latvijos ir Estijos taikos palaikymo batalioną BALTBAT aplankė trijų Baltijos valstybių Prezidentai. Fotografijos autorius – nenustatytas. 1994 m.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, P-1761.
2. 1995 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje vyko Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sekretoriaus plk. Jono Gečo (centre), Latvijos Respublikos gynybos ministerijos sekretoriaus Janio Davidovičš (1-as iš kairės) ir Estijos Respublikos gynybos ministerijos sekretoriaus Tarmo Molder (1-as iš dešinės) susitikimas. Jo metu buvo pasirašytas susitarimas „Dėl BALTBAT karių mokymosi Adaži mokymo centre finansavimo“. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, P-2038.
3. NATO pajėgų Europoje vado generolo Veslio Klarko vizitas Lietuvoje. Gen. V. Klarkas, Lietuvos kariuomenės vadas brg. gen. Jonas Algirdas Kronkaitis ir MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Vytautas Jonas Žukas stebi karines pratybas. Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis. 1999 m. liepos 28–29 d., Rukla.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, P-4672.