L. Linkevičius – inžinierius, diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas. 1993–1996 m. – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, 1997–2000 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius misijoje prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos Vakarų Europos Sąjungai, 2000–2004 m. – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, 2005–2011 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Lietuvos nuolatinis atstovas Šiaurės Atlanto Taryboje, 2012–2020 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. Nuo 2023 m. eina Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje pareigas.

Mažiau besidomintiems mūsų gynybos saugumo politika galėtų atrodyti, kad Lietuvos kelias į NATO buvo tiesus, aiškus, o tikslas praktiškai garantuotas. Realybėje buvo kiek kitaip. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, iškart po 1990 m. kovo 11-osios vykusiose diskusijose Seime buvo raginimų ir siūlymų Lietuvai pasirinkti neutralumo kelią. Kuriant Vyriausybę netgi buvo atsisakyta įsteigti gynybos ministeriją – nuspręsta sukurti Krašto apsaugos departamentą. Tiesa, neužilgo, jau 1992 metais vis tvirčiau buvo pasisakoma už siekį stoti į NATO, nes Lietuva pati susiklosčiusioje geopolitinėje situacijoje negalėjo garantuoti savo saugaus, savarankiško vystymosi. 1994 metų sausio 4 dieną Prezidentas A. Brazauskas parašė laišką tuometiniam NATO Generaliniam Sekretoriui M. Werneriui, kuriame išreiškė visų Lietuvos parlamentinių partijų siekį tapti Aljanso nariu.

Mažai kas tuo metu tikėjo šių mūsų planų realumu, tačiau Lietuva, nepaisant nieko, nuosekliai ir nesiblaškydama  sutartinai dirbo šiam tikslui. Išnaudojome visus svertus, mechanizmus, formatus, kurie galėjo mus bent kiek priartinti prie Aljanso. 1993–1996 metais dirbau Krašto apsaugos ministru. Kariuomenei trūko visko – ginkluotės, amunicijos, netgi atlyginimai vėlavo pusantro mėnesio. Daug ko negalėjome įgyvendinti dėl menko biudžeto. Politikams dar bent dešimtmetį neužteko politinės valios tinkamai ir adekvačiai finansuoti savo kariuomenę. Tuomet visa tai kažkiek kompensavo ir labai padėjo įsisiūbavę trijų Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo projektai. Taikos palaikymo bataliono projektas – BALTBAT – remiamas Danijos. Centras – Adaži poligonas netoli Rygos. Vėliau Oro erdvės stebėjimo projektas BALTNET, remiamas Norvegijos ir Jungtinių valstijų. Centras – Karmėlavoje. Jūrų pajėgų bendradarbiavimo projektas, remiamas Vokietijos – BALTRON. Centras Taline. Bendras gynybos koledžas Tartu. Pradžioje jo komendantu buvo Danijos karininkas, vėliau rotaciniu principu pakaitomis vadovavo visų Baltijos šalių atstovai. Svarbu pažymėti, kad visos minėtos investicijos pasiteisino ir išliko kitoje kokybėje jau mums įstojus į Aljansą. Išsiuntėme apie tūkstantį karių ir civilių į įvairiausius kursus, koledžus, mokymus įvairiose NATO valstybėse. Neturėjome įrangos, tad nusprendėme investuoti į žmones, į specialistus ir tai pilnai pasiteisimo. Beveik visi, apie 90 procentų išvykusių, sugrįžo į savo karinius dalinius atgal į Krašto apsaugos sistemą. Jauni žmonės, gavę puikų išsilavinimą, mokantys užsienio kalbas pavertė Krašto apsaugos sistemą viena moderniausių Lietuvos valstybės institucijų.

Vieni pirmųjų prisijungėme prie NATO partnerystės vardan taikos programos. Stengėmės elgtis, kaip NATO nariai, nors neturėjome nei pažadų, nei jokių garantijų. Supratome, kad turime dalyvauti tarptautinėse operacijose. Pirmieji iš Baltijos šalių 1994 metais įsijungėme į Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijas. Svarbu tai, kad pirmasis mūsų karių būrys išvyko į misiją buvusioje Jugoslavijoje NATO narės Danijos kontingento sudėtyje. Latviai ir estai prisijungė 1995-aisiais. Nors tai ir nebuvo karinė operacija, bet buvo pirmoji patirtis sąveikoje su NATO kariuomene. Vieni pirmųjų 1997 metų lapkričio 12 d. įsteigėme Lietuvos Misiją prie NATO. Turėjau garbės būti pirmuoju Misijos vadovu, įteikiau skiriamuosius raštus NATO Generaliniam sekretoriui J. Solanai.

Integracijos į NATO „finišo tiesiojoje“ 2000–2004 metais vėl teko vadovauti Krašto apsaugos ministerijai. Sistema buvo gerai sustyguota, pasirinkome sritis, kuriose siekėme kokybės, nes kiekybe vargu ar galėjome ką nors nustebinti. Pavyzdys – specialiosios pajėgos. Paprastai užtrunkama dešimtmečius, kad užsitarnauti tam tikrą įvaizdį, pasiekti kokybę. Mūsiškiai pelnė pagarbą ir autoritetą per labai trumpą laiką, kartu su amerikiečiais dalyvaudavo operacijose Afganistane, nors amerikiečiai savo partnerius rinkdavosi labai atsargiai.

Kaip nebūtų gaila, įvaizdžio ir pasiektos kokybės atskirose srityse nepakako tam, kad būtų priimtas politinis sprendimas mus pakviesti į NATO. Dar dirbdamas ambasadoriumi prie NATO 2000 metais dažnai girdėjau iš mūsų būsimų sąjungininkų ne padrąsinimus, o priešingai – atgrasymus. Sakė – „būkit realistai, pažvelkit į žemėlapį, įvertinkit jėgų balansą, galingosios Rusijos interesus. Graži ir įspūdinga jūsų laisvės kova ir kelias į Nepriklausomybę, bet jūs niekada netapsite NATO nariais“. Tai buvo privatūs pokalbiai, ne oficialūs pareiškimai, bet jie vis tiek niekaip nepaveikė mūsų motyvacijos ir nuoseklaus darbo vedančio į pasirinktą tikslą. Mes ne tik laukėme tinkamo politinio momento, bet tam nuosekliai ir intensyviai ruošėmės.

Gana netikėtai pokyčiai įvyko po 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykių Vašingtone ir Niujorke. Pirmiausia, manyčiau, JAV apsisprendė, kad jiems reikalingi sąjungininkai, bendraminčiai kovoje su tarptautiniu terorizmu. Nepaisant šalių dydžio ir karinio potencialo visi partneriai yra svarbūs. Tuomet, tikėtina būtent JAV apsisprendė pakviesti į NATO Rytų Europos valstybes, tarp jų ir Baltijos šalis, ginti jas grėsmės akivaizdoje. Tokios nuostatos galimai paveikė skeptikus Vakarų Europoje. 2002 metais Prahos NATO viršūnių susitikime buvome pakviesti į Aljansą. Po kelių dienų JAV Prezidentas Dž. Bušas atvyko į Vilnių ir pasakė istorinę kalbą, kurios žodžiai yra iškalti ant Vilniaus Rotušės sienos: „Kas pasirinks Lietuvą priešu – tas taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“. Tokiu būdu, dar po poros metų tapome NATO nariais. 2004 metų kovo 29-oji savo reikšme nenusileidžia 1990 metų kovo 11-ajai. Ji liudija didžiulį, lemiamą geopolitinį lūžį mūsų šalies istorijoje. Lietuva šimtmečiais buvo mėtoma iš vieno agresoriaus glėbio į kitą, niekada negalėjo pati spręsti savo likimo ir ateities. Esame stipriausio pasaulyje karinio-politinio Aljanso dalimi.


Linas Linkevičius
2024 m. gegužės 27 d., Stokholmas.

***
1. Paroda „Lietuvos kelias į NATO“ Lietuvos Respublikos Seime, skirta antrosioms Lietuvos įstojimo į NATO metinėms paminėti. Iš kairės: Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Lietuvos nuolatinis atstovas Šiaurės Atlanto Taryboje Linas Linkevičius, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas ir Lietuvos Respublikos Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclav Stankevič. Fotografijos autorius – Tomas Juodaitis. 2006 m. kovo 28 d., Vilnius.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, 2 / 24SK / X-180-S20060328-005.
2. NATO Generalinio sekretoriaus Javiero Solanos sutikimas oficialaus vizito Lietuvoje metu. Iš kairės: NATO Generalinis Sekretorius Javieras Solana, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Česlovas Vytautas Stankevičius, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikos misijoje prie NATO ir Vakarų Europos Sąjungoje Linas Linkevičius. Fotografijos autorius – nenustatytas. 1998 m. birželio 17 d., Vilnius.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, 7 / 2 / St-VIII-080-023.

J. Gečas – Lietuvos karininkas, atsargos dimisijos pulkininkas. Buvęs Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos štabo viršininkas (1991–1993), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pavaduotojas (1991–1994), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sekretorius (1994–1996), Lietuvos gynybos atašė Danijoje ir Norvegijoje (1996–1999), Šaulių sąjungos vadas (1999–2000), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras (2000–2006). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos patarėjas (2006–2007), tarnavo patarėju Provincijos atkūrimo grupėje Goro provincijoje Afganistane (2006–2007).

1992 m. kovo 13–18 d. Baltijos šalyse pirmą kartą lankėsi NATO Generalinis sekretorius Manfredas Verneris.

1993 m. rugsėjo 2–3 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Ateities saugumas“ įžanginę kalbą pasakė NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas generolas seras Džonas Vetersas.

1994 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas nusiuntė laišką NATO Generaliniam sekretoriui Manfredui Vėrneriui su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į NATO.

1994 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas oficialaus vizito į NATO būstinę metu pasirašė PTL (Partnerystė Taikos Labui) pagrindinį dokumentą.

1994 m. kovo 16–17 d. Lietuvoje lankėsi NATO Karinio komiteto pirmininkas feldmaršalas seras Ričardas Vincentas.

1996 m. balandžio 16 d. Lietuvoje lankėsi NATO Generalinis sekretorius Cvhavjieras Solana.

1996 m. balandžio 1 d. Lietuvos kariniu atstovu ryšiams su NATO paskirtas komandoras Eugenijus Nazelskis.

1997 m. rugpjūčio 1 d. LR Vyriausybė įsteigė Lietuvos misiją prie NATO. Ambasadoriumi paskirtas Linas Linkevičius.

2001 m. gegužės 27–30 d. Lietuvoje vyko NATO Parlamentinės asamblėjos sesija, kurioje dalyvavo daugiau nei 200 parlamentarų iš 19 NATO valstybių.

2002 m. vasario 22 d. Lietuvoje lankėsi NATO Generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas. Tai buvo paskutinis vizitas į šalis kandidates prieš NATO viršūnių susitikimą Prahoje.

2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu septynios šalys – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos tapti NATO narėmis.

2002 m. lapkričio 23–24 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi JAV Prezidentas Džordžas Bušas.

2004 m. kovo 29 d. Vašingtone, deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO nare. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas kovo 29 d. dalyvavo Vašingtone surengtose septynių naujų narių prisijungimo prie NATO iškilmėse. Jų metu susitiko su JAV Prezidentu Džordžu Bušu.

IŠVADA: 1994 metai vieni svarbiausi Lietuvos istorijoje – apsispręsta siekti NATO narystės. Žengti svarbūs praktiniai, politiniai žingsniai. Darbas tęsėsi 10 metų, kol pagaliau Lietuva ir dar šešios šalys buvo priimtos į NATO.

Tarptautinis bendradarbiavimas

1993 m. sausio 15 d., minint SKAT antrąsias įkūrimo metines, Lietuvoje lankėsi devynių valstybių aukšto rango karininkai.

1993 m. balandžio mėn. Į Lietuvą atvyko JAV karinių ryšių grupė, vadovaujama plk. R. Barziloski, pagal „Kariškiai kariškiams“ programą.

1993 m. birželio 15  d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Janušas Onuškevičius pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

1994 m. kovo 9–11 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Danijos gynybos ministras Hansas Haekerupas. Pasirašytas susitarimas dėl santykių plėtojimo karinio bendradarbiavimo srityje.

1994 m. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir Didžiosios Britanijos gynybos ministras Malkolmas Leslis Rifkindas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. 

1994 m. spalio 22–30 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius su oficialiu vizitu lankėsi JAV. L. Linkevičius ir JAV gynybos sekretorius Viljamas Peris Pentagone pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo ir karinių ryšių.

1998 m. sausio 16 d. Vašingtone JAV ir trijų Baltijos valstybių prezidentai pasirašė bendradarbiavimo chartiją.

1997 m. birželio 24 d. Lietuva ir Lenkija įkūrė bendrą taikos palaikymo batalioną LITPOLBAT Jungtinių Tautų misijoms. Sutartį Vilniuje pasirašė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius ir Lenkijos gynybos ministras Stanislovas Dobržanskis.

Tarptautinės misijos

1994 m. birželio 3 d. Vizbyje ir tų pačių metų rugsėjo 11 d. Kopenhagoje Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius kartu su Danijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo, kuriant jungtinį Baltijos valstybių taikos palaikymo dalinį (BALTBAT).

1994 m. liepos 15 d. Centriniame poligone Pabradėje, pirmuose taikos palaikymo bataliono BALTBAT mokymuose dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariai.

1994 m. liepos 17 d. pirmą kartą NATO valstybės – Danijos  kariai atvyko į Lietuvą rengti mūsų karius taikos palaikymo operacijoms. Jie atsivežė karinę techniką, amuniciją, ginklus. Mokymai vyko liepos 18 – rugpjūčio 31 dienomis.

1994 m. rugpjūčio 22 d. pirmasis Lietuvos taikos palaikymo būrys LITPLA–1, susidedantis iš 32 karių, išvyko į Kroatiją (Danijos bataliono sudėtyje) dalyvauti JT taikos palaikymo misijoje UNPROFOR.

1996 m. vasario 19 d. į NATO vadovaujamą taikos misiją SFOR Bosnijoje-Hercegovinoje išvyko taikos stabilizavimo būrys LITPLA–4, kurį padėjo parengti Danijos kariškiai. Balandžio 17 d. žuvo šio būrio karys Narmundas Valteris. Dar žuvo danas Arnė Andersenas ir buvo sužeisti du Lietuvos kariai.

1999 m. gegužės 2 d. dalyvauti NATO vadovaujamoje operacijoje Albanijoje išskrido 10 Lietuvos karių.

2002 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje „Tvirta taika“ Centrinės ir Pietų Azijos regione“. Į misiją Afganistane išvyko Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vėliau Lietuvos kariai buvo dislokuoti Goro provincijoje.


Dim. plk. Jonas Gečas
2024 m. balandis.

***
1. Buvęs Krašto apsaugos departamento Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadas dim. plk. Jonas Gečas. Fotografijos autorė – Olga Posaškova. 2016 m. balandžio 28 d.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, 2 / 24SK / XI-100-S20160428-1056.
2. Pirmasis SKAT štabas. 1-oje eilėje sėdi: Gintaras Rapnikas, Aldona Lapėnaitė, Jonas Gečas, Rasa Smagurauskaitė, Almantas Leika, Arvydas Pocius, Juozas Juocevičius. 2-oje eilėje stovi: Antanas Burokas, Sigitas Vaitulionis, Albinas Palevičius, Eugenijus Jakimavičius, Gediminas Trakimas, Saulius Rudžionis, Dainius Janėnas, Eugenijus Martinkus, Ričardas Pocius. Fotografijos autorius – Rimantas Bagdonas. 1991 m. balandis.
Asmeninis Jono Gečo archyvas.

Asmeninis Jono Gečo archyvas.

G. Bagdonas – Lietuvos atsargos pulkininkas. Buvęs Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius (2001–2007), ES karinio štabo žvalgybos direktorius (2007–2010), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas (2010–2012). Dabar – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Gynybos analizės centro politikos (veiklos krypčių) analitikas.

Valstybė, norinti prisijungti prie NATO, turi atitikti tam tikrus saugumo ir kontržvalgybos reikalavimus. Šie reikalavimai yra sukurti siekiant užtikrinti, kad nauja Aljanso narė galėtų patikimai ir efektyviai bendradarbiauti su kitomis NATO valstybėmis, dalytis jautria informacija, vykdyti bendras operacijas ir nuolat atlikti saugumo grėsmių vertinimą, kuris įgalintų šalies institucijas reaguoti į šias grėsmes.

Lietuva stodama į NATO privalėjo turėti veiksmingas kontržvalgybas struktūras ir pajėgumus, kurios gali apsaugoti nuo šnipinėjimo ir kitų saugumo grėsmių. Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos (Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM (AOTD)) pareigūnai kartu su Valstybės saugumo departamento personalu atliko milžinišką darbą, parengiant šias institucijas veiklai pagal NATO reikalavimus:

- Buvo sukurtos NATO standartus atitinkančios informacijos apsaugos sistemos, kurios užtikrino NATO ir kitų NATO šalių teikiamos įslaptintos informacijos apsaugą pagal nustatytus saugumo reikalavimus;
- Pasirengė visapusiškam bendradarbiavimui su NATO narėmis dalijantis saugumo informacija ir žvalgybos duomenimis;
- Kartu su kitomis valstybės institucijomis sukūrė teisinę bazę, leidžiančią vykdyti efektyvią kontržvalgybos veiklą.

Puikiai pasirengę NATO narystei šioje jautrioje saugumo srityje, paprašyti teikėme pagalbą ir Latvijos karinės kontržvalgybos tarnybai. AOTD komandos darbas, padedant Latvijos tarnybai, buvo įvertintas apdovanojimu Latvijos karinės kontržvalgybos medaliu.


Plk. Gintaras Bagdonas
2024 m. birželio 3 d.

***
1. Plk. Gintaras Bagdonas. Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis. 2010 m.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Ramovės archyvas.
2. Apdovanojimo Latvijos karinės kontržvalgybos medaliu sertifikatas (su pridedamu raštu). 2006 m. gruodžio 29 d.
Asmeninis Gintaro Bagdono archyvas.