{{msg}}
Kaunas, 1940 m.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-088043.
Patvirtintas 1933 m. balandžio 26 d. Inžinierius Karolis Reisonas.
Dabar – Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 252, l. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7.
Patvirtintas 1933 m. liepos 26 d. Inžinierius Feliksas Bielinskis.
Dabar – Geležių Šv. Juozapo bažnyčia.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 291, l. 8, 9, 10, 11, 12.
Patvirtintas 1938 m. gegužės 2 d. Architektas Juozas Liatukas.
Dabar – Palonų Dievo Apvaizdos bažnyčia.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 3, b. 83, l. 1, 2.
Patvirtintas 1939 m. gegužės 27 d. Inžinierius Povilas Viliūnas.
Dabar – Smilgių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 3, b. 224, l. 9, 10, 11, 12.
1930 m. spalio 10 d. Inžinierius Vaclovas Michnevičius.
Dabar – Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 91, l. 8, 9.
Patvirtintas 1933 m. kovo 21 d. Inžinierius Povilas Litas.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 241, l. 6.
Patvirtintas 1932 m. balandžio 28 d. Inžinierius Antanas Bistrickas.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 182, l. 8, 9.
Patvirtintas 1931 m. balandžio 16 d. Inžinierius Vaclovas Michnevičius.
Dabar – Kaišiadorių vyskupijos rūmai.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 111, l. 8, 9, 10, 11.
Patvirtintas 1933 m. gegužės 29 d. Inžinierius Povilas Litas.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 267, l. 3.
Patvirtintas 1935 m. liepos 20 d. Inžinierius Pranas Markūnas.
Dabar – Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių vienuolynas.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 513, l. 3, 3a.
Patvirtintas 1933 m. kovo 21 d. Architektas Sidabras Jonas.
Dabar – Plungės Saulės gimnazija.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 242, l. 5.
Patvirtintas 1931 m. birželio 18 d. Inžinierius Petras Lelis.
Dabar – Ylakių evangelikų baptistų bažnyčia.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 137, l. 6.
Patvirtintas 1932 m. birželio 25 d. Inžinierius Edmundas Alfonsas Frykas.
Dabar – Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 180, l. 12.
Patvirtintas 1929 m. rugpjūčio 16 d. Architektas Vsevolodas Kopylovas.
Dabar – Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 34, l. 7.
Patvirtintas 1932 m. rugsėjo 30 d. Inžinierius Jurgis Bistramas.
Dabar – Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus cerkvė.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 208, l. 4.
Patvirtintas 1933 m. spalio 2 d. Inžinierius J. Mazelis.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 303, l. 3.
1936 m. gegužės 18 d. Inžinierius Edmundas Alfonsas Frykas.
Dabar – Vievio visų rusų Šventųjų koplyčia.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 645, l. 4.
Patvirtintas 1923 m. lapkričio 24 d. Technikas [A. Benedyktovas].
Pastatas neišlikęs.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 1086, l. 11.
Patvirtintas 1933 m. gegužės 29 d. Inžinierius Noach-Ber Joffe.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 265, l. 4.
Patvirtintas 1922 m. gegužės 27 d. Inžinierius I. Klomašauskas.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 992, l. 6.
1937 m. birželio 5 d. Inžinierius architektas Steponas Stulginskis.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 385, l. 3.
Patvirtintas 1930 m. spalio 18 d. Inžinierius Vytautas Rimgaila.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 87, l. 7.
Patvirtintas 1930 m. liepos 22 d. Inžinierius Vaclovas Michnevičius, architektas Adolfas Netyksa.
Dabar – Kauno mečetė.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 4, b. 75, l. 6.