Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Tarpukario Lietuvos aviacijos istorija KRVA dokumentuose“. Saugodami Lietuvos aviacijos istorijos atminimą išreiškiame pagarbą visiems aviacijos kūrėjams – nuo konstruktoriaus iki raštininko.
Didžiausią parodoje eksponuojamų dokumentų dalį sudaro tarpukario Lietuvos aviatorių asmens dokumentai iš Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fondo (F. 66). Kiekvienas į atsargą išėjęs karininkas privalėjo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – vidaus pasą. Dokumentai, kuriais remiantis buvo išduodamas pasas, papildo žinias apie aviatorių tarnybinį kelią – kurioje eskadrilėje tarnavo, kada pradėjo karinę tarnybą ir kada ją baigė.
Dalis Kauno miesto savivaldybės įvairių skyrių dokumentų tik fragmentiškai atspindi Lietuvos aviacijos istoriją: pvz. iš Kauno miesto mokesčių inspekcijos bylų (F. 209) sužinome apie įvairius karo ir civilinės aviacijos užsakymus – lėktuvų dalis, barografus, alyvos šildytuvus, aliuminio skardas ir daugelį kitų pirkinių. Šie užsakymai atskleidžia šalių įvairovę iš kurių Lietuvos karo aviacija ir orinio susisiekimo inspekcija pirko prekes. Šiame fonde taip pat saugomi Lietuvos aeroklubo (LAK) darbuotojų sąrašai. Šie sąrašai atskleidžia ne tik asmenų, prisidėjusių prie civilinės aviacijos raidos, vardus ir pavardes, bet ir parodo, kokia veikla užsiėmė ir kokie skirtingi darbai bei užduotys buvo atliekami Lietuvos aeroklube.
Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus dokumentų fonde (F. 218) saugomos oro eskadrilių vykdytų užduočių aeronuotraukos, taip pat 1935 m. byla apie priešlėktuvinių ir priešcheminių patalpų įrengimą bei Dariaus ir Girėno paminklo statybos komiteto susirašinėjimas.
Šioje parodoje taip pat eksponuojami renginių karine ir patriotine tema plakatai, kurie paįvairina pristatomus tekstinius dokumentus.
Ypač įdomi ir naudinga byla – 1931 m. rinkimų į Kauno miesto tarybą dokumentų byla, kurioje pateikiami kariuomenės įstaigų tarnautojų rinkėjų sąrašai. Šiuose sąrašuose - minimi civiliniai tarnautojai dirbę karinės aviacijos dalyse. Dokumentai atskleidžia dirbusių asmenų profesijų įvairovę – raštininkai, mechanikai, šaltkalviai, suvirintojai, dailidės, šoferiai, elektros montuotojai, telefonininkai, inžinieriai, iždininkai, sandėlininkai, siuvėjai, pirtininkai ir daugelis kitų. Būtent jų kasdienis, dažnai nepastebimas darbas leido pirmiesiems Lietuvos lėktuvams ir lakūnams pakilti į dangų.
Su Nepriklausomybės paskelbimu Lietuva pradėjo kurti ne tik įstatyminius valstybės pamatus, bet ir kariuomenę. Karo aviacija tapo vienu moderniausių ir ambicingiausių darbų, kuri per trumpą 1919–1940 m. laikotarpį įsitvirtino kaip įsimintina Lietuvos istorijos dalis. Vos per kelis dešimtmečius Lietuvoje buvo sukurti lietuviški lėktuvai ir sklandytuvai, nuosekliai vystoma karinė bei civilinė aviacija, plečiamas oro susisiekimo tinklas. Šiuos pasiekimus vainikavo šalies lakūnų rekordai, kurių didžiausias pasiekimas buvo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinis skrydis. Visa tai prasidėjo nuo pirmųjų Lietuvos karo aviacijos žingsnių, kurie sudarė pagrindą tolimesniam vystymuisi.
Pirmojo pasaulinio karo metu, sparčiai tobulėjant aviacijai, buvo atskleista jos strateginė reikšmė. Tai pukiai suprato 1918 m. lapkričio 23 d. susikūrusi ir besiformuojanti Lietuvos kariuomenės vadovybė. Per pirmuosius nepriklausomybės metus Lietuvos karo aviacija ėmė formuotis kaip savarankiška kariuomenės sritis. 1919 m. kovo 12 d. buvo įsteigtas aviacijos būrys. Šio būrio įsteigimo data laikoma Lietuvos karo aviacijos įkūrimo diena. Nuo tada pradėta kurti kariuomenės aviacinė struktūra,organizuoti mokymai ir rengti pirmieji lakūnai, kurie sudarė pamatus jos modernėjimui.
Karo aviacijai įgavus tvirtus pamatus visame pasaulyje, pradėjo formuotis ir civilinė jos dalis, kurios paklausa reikšmingai išaugo. Lietuvoje civilinės aviacijos kūrimą paskatino atsargos karininkai, kurie suprato, kad stipri civilinė aviacija gali padėti plėtoti ir karinį jos atitikmenį. Civilinė aviacija skatino oro transporto plėtrą, populiarino aviacijos žinias visuomenėje ir sudarė sąlygas rengti naujus lakūnus bei specialistus. Antrajį nepriklausomybės dešimtmetį ši sritis tapo svarbia šalies dalimi, papildančia karo aviacijos veiklą ir plečiančia Lietuvos skraidymo tradiciją.
Neabejotina, kad tarpukario Lietuvos aviacijos didžiausias pasiekimas buvo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinis skrydis. Nors jų kelionė tragiškai nutrūko ties Soldinu, šie du tautiečiai įsirašė į pasaulio istoriją kaip vieni iš nedaugelio lakūnų, perskridusių Atlantą be nutūpimų. Šis skrydis tapo istoriniu Lietuvos įvykiu, suteikusiu šaliai tarptautinį pripažinimą aviacijos bendruomenėje.
Žinoma, kad nemaža dalis Lietuvos aviacijos kūrėjų, organizatorių ir lakūnų buvo brutaliai represuoti Sovietų Sąjungos režimo okupacijos metais. Iš parodoje pristatomų asmenų represijas patyrė: Simonas Stanaitis, Romualdas Šilas-Šidlauskas, Juozas Grigiškis, Vladas Morkus, Jonas ir Vytautas Dovydaičiai, Feliksas Nemezijus Tyškus, Jurgis Draugelis, Antanas Stašaitis, Vladas Adomavičius ir Eugenijus Kraucevičius. Tik daliai jų pavyko iš Sibiro sugrįžti gyviems. Kita dalis lakūnų buvo priversti pasitraukti iš Lietuvos artėjant antrajai sovietų okupacijai. Tuo tarpu Lietuvos karo aviacijos viršininkas Antanas Gustaitis buvo melagingai apkaltintas tėvynės išdavimu, išvežtas į Maskvą ir teismo nuosprendžiu sušaudytas 1941 m. spalio 16 d.
Kauno regioniniame valstybės archyve kurį laiką dirbo ir Lietuvos aviatorių dokumentais domėjosi bei juos rinko aviacijos istorikas, muziejininkas, atsargos vyresnysis leitenantas Algirdas Gamziukas. Ši virtuali paroda – tai Algirdo Gamziuko pradėto įsimintino darbo ir paieškų palikimas ir kartu tęsinys, papildytas naujais archyve saugomais dokumentais.
Kviečiame susipažinti su paroda!
Parodą parengė archyvaras-edukatorius Domantas Dimša
Informacija apie karo lakūnus buvo paimta iš elektroninio puslapio ,,Plieno sparnai“. Nuoroda į puslapį: https://www.plienosparnai.lt/news.php