1941 m. vasario 24 d. vidaus paso kortelė ir prašymas vidaus pasui gauti.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 335, l. 1

Antanas Gustaitis (1898-1941) - Lietuvos karo veikėjas, aviacijos inžinierius, lakūnas, brigados generolas (nuo 1937 m.), devynių tipų ANBO lėktuvų konstruotojas. Vienas iš Lietuvos aviacijos pradininkų. 1920-1940 m. tarnavo karo aviacijoje. 1925 m. liepos 14 d. išbandė pirmąjį savo suprojektuotą ir pagamintą lėktuvą ANBO-I. 1934 m. vadovavo trijų ANBO-IV lėktuvų eskadrilei, kuri apskrido Europą aplankydama 12 skirtingų sostinių. Karo aviacijos viršininkas nuo 1935 m. iki jos likvidavimo 1940 m. pabaigoje. 1941 m. bandydamas kirsti Vokietijos sieną buvo suimtas NKVD ir išvežtas į Maskvą. 1941 m. spalio 16 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime.

1941 m. vasario 20 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 335, l. 3, 3 a. p.

1940 m. gruodžio 31 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 335, l. 2

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Gustaitis buvo paskirtas Karo aviacijos likvidacinės komisijos pirmininku – priverstas naikinti tai, prie ko taip reikšmingai prisidėjo.

1924 m. gegužės 6 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 39944

Pranas Hiksa (1897-1966) - pirmasis lietuvis karo lakūnas Lietuvos aviacijoje. 1916 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, o metų pabaigoje pradėjo mokytis Petrogrado karo aviacijos mokykloje. 1917 m. išsiųstas toliau studijuoti į Angliją. Turėdamas tvirtus aviacijos pagrindus, 1919 m. grįžęs į Lietuvą tapo pirmuoju lietuviu karo lakūnu, tarnaujančiu Lietuvos kariuomenėje. 1922 m. buvo paleistas į atsargą. Aktyviai dalyvavo Lietuvos aeroklubo ir autoklubo veikloje. Mirė 1966 m. balandžio 4 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

1918 m. rugsėjo 19 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 39944, l. 3-5 a. p.

1924 m. gegužės 6 d. prašymas išduoti vidaus pasą, 1924 m. gegužės 5 d. liudijimas dėl paleidimo iš kariuomenės, 1916 m. spalio 1 d. Rusijos imperijos kariuomenės tarnybos liudijimas ir 1916 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių miestiečių valdybos liudijimas apie tai, kad P. Hiksa ir jo tėvai įrašyti į Šiaulių miestiečių įrašus.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 39944, l. 1-2, 6-7

1925 m. rugpjūčio 31 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 44449

Vincas Gavelis (1892-1969) – Aviacijos dalies vadas. 1919-1920 m. tarnavo karo aviacijoje. Du kartus ėjo Aviacijos dalies vado pareigas: 1919 m. spalio 26 d. – lapkričio 14 d. ir 1920 m. vasario 12 d. – liepos 17 d. 1923 m. paleistas iš kariuomenės kaip specialistas, reikalingas Finansų ministerijai. Mirė 1969 metais. Palaidotas Rubmonių kapinėse, Alytaus apskrityje.

1913 m. gruodžio 21 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 44449, l. 5-8 a. p.

1925 m. rugpjūčio 29 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1925 m. rugpjūčio 27 d. paleidimo iš kariuomenės nuorašas.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 44449, l. 1, 3

1940 m. liepos 9 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2987

Leonardas Peseckas (1899-1976) – Lietuvos karo lakūnas, pirmasis gavęs majoro laipsnį (1928 m.). 1919-1938 m. tarnavo karo aviacijoje. Vienas iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo naktinius skrydžius. Dalyvavo steigiant Lietuvos aeroklubą. Nuo 1933 m. ėjo Zoknių aerodromo viršininko pareigas. 1934 m. buvo sukaupęs 1162 val. skraidymo stažą. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vakarus. 1949 m. emigravo į JAV. Mirė 1976 m. gegužės 29 d. Palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.

1940 m. liepos 9 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1938 m. lapkričio 10 d. Vabalninko bažnyčios gimimo metrikos ištrauka.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2987, l. 1-2

1942 m. rugsėjo 17 d. prašymas išduoti asmens liudijimą, 1940 m. liepos 9 d. ir 1942 m. rugsėjo 21 d. laikini asmens liudijimai.

KRVA. F. R-1043, ap. 3, b. 235, l. 1-3

1927 m. balandžio 8 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 644

Andrius Senatorskis (1892-1968) – Lietuvos karo lakūnas, mokomosios eskadrilės vadas. 1920-1923 m. tarnavo karo aviacijoje. Pirmojo pasaulinio karo metu mokėsi Kijevo oro žvalgų karo mokykloje, po to Sevastopolio aviacijos mokykloje. Grįžęs į Lietuvą įstojo į kariuomenę. 1920-1923 m. buvo mokomosios eskadrilės vadas. Turėdamas gerus aviacijos pagrindus, dėstė teoriją ir kitas jos disciplinas. 1923 m. buvo perkeltas į 4-ąjį artilerijos pulką. Nuo 1932 m. garbės ženklo ,,Plieno sparnai“ tarybos narys. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. emigravo į Australiją, vėliau į Naująją Zelandiją. Mirė 1968 m. gruodžio 12 d. kelionės po Europą metu Vokietijoje. Palaidotas Salzgitter-Lebenstedte kapinėse.

1927 m. kovo 23 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1927 m. balandžio 4 d. Piliečių apsaugos departamento Pilietybės referento pranešimas dėl pilietybės pripažinimo.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 644, l. 1-2

1941 m. sausio 11 d.

KRVA. F.R-1043, ap. 3, b. 58, l. 3

Vytautas Jablonskis (1899-1963) – karo lakūnas, aviacijos majoras. 1919-1940 m. tarnavo karo aviacijoje. 1923 m. ėjo 1-osios eskadrilės vado padėjėjo pareigas, dėstė aviacijos istoriją, oro fotografiją. Prisidėjo sudarant lietuvišką aviacijos terminiją. 1932 m. buvo paskirtas Karo aviacijos mokyklos karininkų klasės vedėju. 1934-1940 m. vadovavo Karo aviacijos foto tarnybai. Artėjant antrajai sovietų okupacijai pasitraukė į Vokietiją. 1950 m. emigravo į JAV. 1963 m. rugsėjo 25 d. mirė Klivlende. Palaidotas Lokevrivo kapinėse.

1940 m. gruodžio 16 d.

KRVA. F.R-1043, ap. 3, b. 58, l. 4-5

1941 m. rugsėjo 11 d.

KRVA. F.R-1043, ap. 3, b. 58, l. 7

1942 m. rugsėjo 24 d. prašymas išduoti vidaus pasą, ištrauka iš namų knygos ir 1942 m. spalio 29 d. laikinas asmens liudijimas.

KRVA. F.R-1043, ap. 3, b. 58, l. 1, 1 a. p., 2

1934 m. rugpjūčio 22 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2001

Antanas Stašaitis (1897-1948) – karo lakūnas, majoras. Trečiasis iš Karo aviacijos mokyklos mokinių gavo karo lakūno kvalifikaciją. 1919-1934 m. tarnavo karo aviacijoje. Nuo 1923 m. balandžio 1 d. iki 1934 m. gegužės 16 d. ėjo 3-iosios oro eskadrilės vado pareigas. Kartu su A. Gustaičiu ir kitais kūrė Lietuvos aviaciją. 1934 m. išėjo į atsargą. 1944 m. spalio 5 d. buvo suimtas sovietų kontržvalgybos. Ištremtas į Velsko lagerį Archangelsko srityje. Žuvo 1948 m. kovo 11 d.

1934 m. rugpjūčio 22 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1934 m. liepos 9 d. Kauno arkivyskupijos Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios gimimo metrikos ištrauka.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2001, l. 1-2

1938 m. gegužės 24 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 1834

Eugenijus Kraucevičius (1899-1947) – karo lakūnas, aviacijos majoras. 1920-1938 m. tarnavo karo aviacijoje. 1923-1927 m. ėjo 1-osios oro eskadrilės vado pareigas. 1932 m. pabaigoje laikinai vadovavo mokomajai eskadrilei. 1938 m. pačiam prašant paleistas į atsargą. 1946 m. antrosios sovietinės okupacijos metu buvo suimtas ir ištremtas į Uchtižemlagą Komijoje. Žuvo 1947 m. rugpjūčio 17 d.

1938 m. gegužės 7 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1938 m. gegužės 6 d. Raseinių cerkvės gimimo metrikų knygos nuorašas.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 1834, l. 1-2

1933 m. spalio 12 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2682

Jurgis Pavlovas (1893-1990) – karo lakūnas, aviacijos instruktorius. 1922-1927 m. tarnavo karo aviacijoje. Pirmojo pasaulinio karo metu Rusijoje baigė Gatčinos aviacijos mokyklą ir Maskvos aukštojo pilotažo kursus. 1922 m. buvo pakviestas Lietuvos vyriausybės dirbti laisvai samdomu aviacijos instruktoriumi. 1927 m. liepos 1 d. buvo atleistas iš tarnybos. Įsidarbino Kauno miesto elektros stotyje. 1933 m. gavo Lietuvos pilietybę. Artėjant antrajai sovietų okupacijai pasitraukė į Vakarus. 1950 m. atvyko į JAV. Mirė 1990 m. sausio 17 d.

1922 m. gegužės 20 d. prašymas išduoti leidimą gyventi vieneriems metams ir 1922 m. gegužės 19 d. E. Kraucevičiaus tarpininkavimo prašymas.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2682, l. 7-8

1932 m. gegužės 7 d. prašymas Kauno miesto ir apskrities viršininkui dėl tarpininkavimo priimant į Lietuvos piliečius, 1932 m. rugsėjo 16 d. liudijimas dėl tarnavimo karo aviacijoje, 1933 m. rugpjūčio 2 d. Piliečių apsaugos departamento prašymas ministrui dėl Jurgio Pavlovo pilietybės, 1932 gegužės 7 d. liudijimas apie darbą Kauno miesto elektros stotyje ir 1933 m. rugsėjo 25 d. liudijimas dėl Jurgio Pavlovo Lietuvos pilietybės įgijimo.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2682, l. 4 a. p., 5, 9, 15, 19

1941 m. vasario 28 d. vidaus paso kortelė ir 1941 m. vasario 22 d. prašymas vidaus pasui gauti.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 359 l. 1

Stasys Pundzevičius (1893-1980) – karo aviacijos viršininkas, karininkas, divizijos generolas. 1927-1934 m. ėjo karo aviacijos viršininko pareigas. Jam vadovaujant sparčiai vyko karo aviacijos modernizacija. Aviacijos pajėgas papildė A. Gustaičio konstruoti ANBO bei dešimtys užsienietiškų lėktuvų. Suformuotos dvi naujos eskadrilės ir įrengtas Zoknių aerodromas prie Šiaulių. 1939-1940 m. ėjo Generalinio štabo viršininko pareigas. Buvo vienas iš birželio sukilimo organizatorių ir vadovų. Artėjant antrajai sovietų okupacijai pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. emigravo į JAV. Mirė 1980 m. spalio 20 d.