1920 m. liepos 7 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 8493

Zigmas Žemaitis (1884-1969) - vienas iš Lietuvos aeroklubo steigėjų. 1929-1940 m. ėjo Lietuvos aeroklubo vadovo pareigas. Būdamas vadovu, sėkmingai plėtojo Lietuvos civilinę aviaciją, organizavo pirmąsias Baltijos šalių varžybas ir aktyviai dalyvavo Tarptautinės aviacijos federacijos veikloje. Po Lietuvos aeroklubo likvidavimo persikėlė į Vilnių ir dirbo Vilniaus universiteto prorektoriumi, 1946-1948 m. – rektoriumi. Mirė 1969 m. birželio 24 d.

1909 m. liepos 29 d. karinės prievolės atlikimo liudijimas ir 1918 m. lapkrkičio 12 d. Oberosto asmens liudijimas.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 8493, l. 1-2 a. p.

1935 m. sausio 12 d.

KRVA. F. 209, ap. 2, b. 8877, l. 26-31

1938 m. sausio 12 d.

KRVA. F. 209, ap. 2, b. 8877, l. 54

1939 m. sausio 13 d.

KRVA. F. 209, ap. 2, b. 8877, l. 93-94

1936 m.

KRVA. F. 219, ap. 1, b. 1054, l. 34

1936 m. gegužės 1 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 1401

Juozas Narakas (1899-1989) – karo lakūnas, Lietuvos aeroklubo narys. 1923-1934 m. tarnavo karo aviacijoje. Dalyvavo 1934 m. voldemarininkų puče, po kurio buvo paleistas iš kariuomenės. Nuo 1938 m. ėjo žurnalo ,,Lietuvos sparnai“ redaktoriaus pareigas. Tais pačiais metais buvo išrinktas Lietuvos aeroklubo viceprezidentu. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. 1943 m. už pasisakymus prieš Lietuvos jaunimo mobilizavimą į vokiečių kariuomenę, gestapo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Švediją. Mirė 1989 m. rugpjūčio 6 d. Švedijoje.

1936 m. balandžio 30 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1936 m. balandžio 14 d. Smilgių bažnyčios gimimo metrikos ištrauka.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 1401, l. 1-2

1934 m. spalio 2 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2324

Jonas Dženkaitis (1906-1941) – Lietuvos karo ir civilinės aviacijos lakūnas. 1931-1934 m. tarnavo karo aviacijoje. Dalyvavo 1934 m. voldemarininkų puče, po kurio buvo paleistas iš kariuomenės. Įsidarbino Oro susisiekimo inspekcijoje. 1937 m. stažavosi Vokietijoje. Tapo vienu pirmųjų keleivinių lėktuvų pilotų Lietuvoje. Skraidė reisu Kaunas-Palanga pilotuodamas anglų gamybos lėktuvą ,,Percival Q.6.“. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, kurio metu žuvo. Palaidotas Tauragės kapinėse.

1934 m. spalio 2 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1934 m. rugpjūčio 28 d.Vilkaviškio bažnyčios gimimo metrikos ištrauka.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2324, l. 1-2.

1938 m.

KRVA. F. 209, ap. 5, b. 343, l. 1, 3-4

1934 m. liepos 28 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 1842

Jeronimas Garolis (1900-1972) – karo lakūnas, Lietuvos aeroklubo instruktorius. 1920-1934 m. tarnavo karo aviacijoje. Už dalyvavimą voldemarininkų puče iš kariuomenės buvo pašalintas. 1934-1940 m. dirbo instruktoriumi Lietuvos aeroklube. 1939-1940 m. ėjo Kauno civilinio aerodromo viršininko pareigas. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime kaip būrio vadas. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai, su šeima pasitraukė į Vakarus. 1949 m. emigravo į Australiją. Mirė 1972 m. gruodžio 22 d. Palaidotas netoli Sidnėjaus esančiose Rukvudo kapinėse.

1934 m. liepos 11 d. liudijimas dėl paleidimo iš kariuomenės, 1934 m. liepos 27 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1934 m. liepos 23 d. Kriaunų bažnyčios gimimo metrikos ištrauka.

KRVA F. 66, ap. 1, b. 1842, l. 1-3

1938 m.

KRVA. F. 209, ap. 5, b. 1060, l. 2

1935 m.

KRVA. F. 219, ap. 1, b. 1027, l. 38

1934 m. spalio 11 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2398

Vladas Morkus (1897-1944) – karo lakūnas, Lietuvos aeroklubo narys. 1924-1934 m. tarnavo karo aviacijoje. Už dalyvavimą voldemarininkų puče buvo nušalintas. Aktyviai dalyavo Lietuvos aeroklubo veikloje, buvo išrinktas klubo iždininku. 1929 m. išleido vieną iš pirmųjų aviacijai skirtų vadovėlių Lietuvoje ,,Aerodromų parinkimas“. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremtas į Sibirą. Žuvo 1944 m. rugsėjo 24 d.

1934 m. spalio 11 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1934 m. spalio 10 d. Paliepių bažnyčios gimimo metrikos ištrauka.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2398, l. 1-2

1928 m.

KRVA. F. 219, ap. 1, b. 595, l. 6-7, 10

1936 m. spalio 14 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2986

Antanina Liorentaitė (1906-2003) – pirmoji moteris lakūnė ir parašiutininkė Lietuvoje. Paskatinta savo brolio – karo lakūno Jono Liorento, 1931 m. Antanina Liorentaitė įstojo į Lietuvos aeroklubą. Po dvejų metų, 1933 m. liepos mėnesį, A. Liorentaitė gavo civilinės lakūnės licenciją ir tapo pirmąja lakūne Lietuvoje. 1936 m. birželio 7 d. aviacijos šventės metu iššoko su parašiutu, taip tapdama ir pirmąja Lietuvos parašiutininke. Artėjant antrajai sovietų okupacijai pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. emigravo į JAV. Mirė 2003 m. vasario 4 d. JAV. Urna su pelenais palaidota Žvirgždaičių kapinėse.

1934 m. rugsėjo 25 d. liudininkų apklausos protokolas apie A. Liorentaitę, 1923 m. rugpjūčio 30 d. Naumiesčio Romos katalikų bažnyčios gimimo liudijimo nuorašas ir 1936 m. spalio 17 d. pareiškimas dėl pražuvusio laikino asmens liudijimo.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2986, l. 4-5, 9

1935 m.

KRVA. F. 219, ap. 1, b. 1027, l. 39

1937 m. balandžio 7 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 1080

Alfredas Gysas (1913-1978) – sklandytojas, sklandymo rekordininkas, instruktorius ir civilinis lakūnas. 1936-1938 m. sukonstravo ir pastatė keturis sklandytuvus: ,,Perkūnas“, ,,Nykštukas“, ,,PAGY“ ir ,,PAGY-2“. Po pirmosios sovietų okupacijos 1940 m. repatrijavo į Vokietiją. Dirbo sklandymo instruktoriumi. Mirė 1978 m. Vakarų Vokietijoje.

A. Gyso LR vidaus paso kortelė išduota 1930 m. vasario 11 d., 1930 m. sausio 3 d. prašymas išduoti vidaus pasą, 1934 m. vasario 27 d. pareiškimas dėl pase įsivėlusios klaidos, 1934 m. kovo 10 d. pranešimas Kauno miesto ir apskrities viršininkui dėl A. Gyso tautybės ir 1934 m. kovo 16 d. pranešimas Vidaus reikalų ministerijai dėl A. Gyso prašymo.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 8820, l. 1-2, 5-6

1937 m. spalio 11 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 3189

Maksas Gysas (1919-?) – sklandytojas, Alfredo Gyso brolis. Padėjo broliui Alfredui Gysui konstruoti ir statyti sklandytuvus. Ypač prisidėjo prie sklandytuvo ,,Nykštukas“ gamybos.

1937 m. spalio 11 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 3183

Jurgis Steikūnas (1916-1943) – Lietuvos lakūnas, parašiutininkas ir sklandytojas. Aktyvus Lietuvos aeroklubo narys. 1940 m. su sklandytuvu perskrido maršrutą Kaunas-Vilnius. Mirė 1943 m. liepos 27 d. nuo džiovos.

1937 m. spalio 7 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1918 m. gegužės 31 d. Maskvos Romos katalikų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios gimimo metrikos ištrauka.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 3183, l. 1-2

1939 m. gruodžio 19 d.

M1:5275: -1: 5000. H:1050.

KRVA. F. 218, ap. 4, b. 249, l. 1, 2

1934 m. gegužės 16 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 1270, l. 2

Antanas Plaušinaitis (1898-1954) – karo lakūnas, Lietuvos aeroklubo administratorius, aviacijos knygų autorius. 1926-1931 m. tarnavo karo aviacijoje. 1931 m. išleido knygelę ,,Oro žvalgyba“, o 1934 m. knygą ,,Priešlėktuvinė krašto apsauga“. 1934-1938 m. ėjo Lietuvos aeroklubo administratoriaus pareigas. Mirė 1954 m. vasario 7 d. Palaidotas Marijampolės senosiose miesto kapinėse.

1934 m. kovo 9 d. prašymas išduoti laikinąjį asmens liudijimą, 1934 m. kovo 25 d. Kauno miesto ir apskrities viršininko pranešimas Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo viršininkui dėl A. Plaušinaičio asmens dokumento gavimo, 1934 m. vasario 7 d. Sintautų bažnyčios gimimo metrikos ištrauka ir 1934 m. balandžio 3 d. laikinas asmens liudijimas.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 1270, l. 1, 3-5

1932 m. gruodžio 31 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 3880

Jonas Dovydaitis (1914-1983) – Lietuvos lakūnas, sklandytojas, žurnalistas, rašytojas, Nepriklausomybės Akto signataro Prano Dovydaičio sūnus. 1933-1938 m. lankė Nidos sklandymo mokyklą. Vienas iš pirmųjų Lietuvos sklandytojų, kuris gavo aukščiausią ,,C“ piloto kvalifikaciją. 1939 m. kartu su komanda tapo Baltijos šalių figūrinio skraidymo čempionu. 1939-1940 m. redagavo žurnalą ,,Lietuvos sparnai“. 1941 m. birželio 14 d. kartu su šeima buvo ištremtas į Sibirą. 1944 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo redaktoriumi. Mirė 1983 m. rugsėjo 20 d.

1932 m. gruodžio 29 d. prašymas išduoti vidaus pasą, 1926 m. spalio 7 d. Šv. Mikalojaus bažnyčios krikšto liudijimas ir 1933 m. vasario 18 d. Kauno miesto ir apskrities Naujokų ėmimo komisijos nuorašas apie amžiaus patvirtinimą.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 3880, l. 1-3

1937 m. rugsėjo 7 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2794

Vytautas Dovydaitis (1920-1995) – Lietuvos sklandytojas, žurnalistas, Nepriklausomybės Akto signataro Prano Dovydaičio sūnus. 1936 m. pradėjo lankyti Nidos sklandymo mokyklą. 1938 m. Tautinėje olimpiadoje laimėjo trečią vietą sklandymo varžybose. 1941 m. birželio 14 d. kartu su šeima buvo ištremtas į Sibirą. 1949 m. grįžo į Lietuvą. Prisidėjo prie pokario Lietuvos sklandymo atgimimo. Pokario sklandyme pagerino ne vieną rekordą. Mirė 1995 m. vasario 13 d.

1937 m. rugsėjo 7 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1937 m. balandžio 7 d. Kauno Šv. Trejybės bažnyčios gimimo metrikos ištrauka.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2794, l. 1-2

1935 m.

KRVA. F. 219, ap. 1, b. 1025, l. 78

1928 m. lapkričio 13 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 4263

Anatolijus Kraucevičius (1911-?) – karo lakūnas, Lietuvos aeroklubo narys. Rašė straipsnius žurnalui ,,Lietuvos Sparnai“ 1939 m. baigė Karo aviacijos mokyklą. Tarnavo 7-oje oro eskadrilėje. Tolimesni duomenys nežinomi.

1928 m. lapkričio 6 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1928 m. gegužės 26 d. Vilniaus ortodoksų katedros gimimo metrikų nuorašas.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 4263, l. 1-2 a. p.

1936 m. Kauno aerodromo apsauginių juostų schema ir 1936 m. gegužės 25 d. J. Špokevičiaus raštas Kauno apskrities valdybai.

KRVA. F. 71, ap. 1, b. 52, l. 1-2

1931 m. kovo 23 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 13090

Leonas Kinaitis (1914-2006) – Lietuvos aeroklubo sklandytojas ir lakūnas. 1933 m. sklandymo mokykloje Petrašiūnuose vienas iš pirmųjų įgijo ,,A“ piloto kvalifikaciją. Buvo vienas iš Nidos sklandymo mokyklos pradininkų. Nidos sklandymo mokykloje įgijo ,,C“ piloto kvalifikaciją.  1936 m. baigė karo aviacijos mokyklą. 1939 m. vykstant Baltijos šalių aviacijos sporto varžyboms tapo akrobatinio skraidymo čempionu. 1941 m. repatrijavo į Vokietiją. 1951 m. emigravo į JAV. Mirė 2006 m. kovo 3 d.

1931 m. kovo 21 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1931 m. balandžio 15 d. Kauno miesto ir apskrities naujokų ėmimo komisijos nuorašas apie amžiaus patvirtinimą.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 13090, l. 1-2

1938 m. rugpjūčio 9 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2631

Vytautas Ožinskis (1921-?) – Lietuvos aeroklubo narys, aviamodeliuotojas. 1936 m. baigė pirmuosius Lietuvos aeroklubo surengtus aviamodeliuotojų kursus Lietuvoje. 1938 m. Lietuvos tautinėje olimpiadoje laimėjo aviomodelizmo šakoje.

1938 m. birželio 11 d. prašymas išduoti vidaus pasą ir 1939 m. birželio 14 d. Berlyno metrikacijos įstaigos gimimo metrikos nuorašas.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2631, l. 1-2