Kaunas. [1921 m.]
Fotonuotrauka.
LCVA, 0-011152.
Dovydaitis – teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Tarybos narys (1917–1918 m.), Lietuvos III Vyriausybės Ministras Pirmininkas (1919 m.), Lietuvos krikščionių darbininkų sąjungos pirmininkas (1934–1940 m.), vienas iš Lietuvos katalikų jaunimo organizacijos „Ateitis“ steigėjų, Lietuvos darbo federacijos vicepirmininkas (1928–1932 m.), pirmosios lietuviškos Kauno „Saulės“ (vėliau – „Aušros“) gimnazijos direktorius (1916–1922 m.), Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto Religijų istorijos katedros vedėjas, vienas iš Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigėjų (1922 m.), Lietuviškosios enciklopedijos redaktoriaus pavaduotojas.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, P. Dovydaitis 1941 m. birželio 14 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) suimtas ir išvežtas į Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallag) Sverdlovsko srityje. 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Sverdlovske. Palaidojimo vieta nežinoma. P. Dovydaičio šeimos nariai 1941 m. birželį ištremti iš Lietuvos į Tomsko ir Archangelsko sritis, grįžo iš tremties 1944–1949 m. 2007 m. Rasų kapinėse Vilniuje P. Dovydaičiui pastatytas kenotafas. 2000 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė P. Dovydaitį kankiniu.
