1937 m. 
Nuotrauka.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-02850.

J. Juodišius – Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Kauno karo mokyklos inspektorius, karo istorijos ir taktikos dėstytojas (1930–1934 m.), Ketvirtojo artilerijos pulko vadas (1934–1939 m.), Kauno karo mokyklos viršininkas (1939–1940 m.).
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, tarnavo Raudonosios armijos 29-ajame šaulių teritoriniame korpuse. 1941 m. birželio mėn. drauge su kitais korpuso  karininkais išsiųstas į artileristų kursus Maskvoje, kur 1941 m. birželio 24 d. suimtas ir nubaustas 10 m. laisvės atėmimu. 1950 m. gruodžio 17 d. mirė lageryje.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio 24 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-5424, viršelis.

1941 m. birželio 24 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-5424, l. 1.

Dokumente rašoma, kad J. Juodišius 1919‒1920 m. dalyvavo kovose su Raudonąja armija, 1940‒1941 m. tarnaudamas Raudonojoje armijoje, skleidė antisovietinę agitaciją: gyrė kapitalistinių šalių kariuomenę, kritikavo sovietinę rinkimų sistemą.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio 24 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-5424, l. 5-1.

1942 m. rugsėjo 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-5424, l. 13.

„Už aktyvų dalyvavimą kovoje prieš revoliucinį judėjimą pilietiniame kare“ J. Juodišius nubaustas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje, su turto konfiskacija.

1950 m. gruodžio 18 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-5424, l. 35-1.

Dokumente nurodytos J. Juodišiaus mirties priežastys ‒ kraujo išsiliejimas į smegenis, galvos smegenų kraujagyslių sklerozė, nefrosklerozė,  kardiosklerozė, hipertoninė liga.