Rašytinis dokumentas. Seirijai (dab. Lazdijų r.), 1686 m. liepos 9 d. Lenkų k.

Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje, f. 354, ap. 5, b. 7073, l. 57–60

Iš heraldiko Vaitiekaus Vincento Velondkos genealoginių dokumentų rinkinio

Rašytinis dokumentas. Varšuva, 1801–1900 m. Lenkų k.

Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje, f. 400, b. 28, l. 85–86

Rašytiniai dokumentai. Balstogė, 1805 m. kovo 9 d.; Berlynas, 1805 m. balandžio 4 d. Vokiečių k.

Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje, f. 170, ap. 2, b. 581, l. 41–45

Raidėmis B pažymėtos Dapkiškių palivarkui priklausančios žemės

Sudarė Lastas. 1850 m. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1604, ap. 1, b. 1245, l. 1

„1808 m. kovo 24 d. Seirijų evangelikų reformatų bažnyčioje pakrikštytas sutuoktinių, buvusio Karūnos armijos leitenanto Jurgio Konarskio ir Paulinos Vyšniauskaitės, šeimoje tų pačių metų kovo 5 d. Dapkiškių kaime gimęs sūnus Simonas Konstantinas Juozapas Ignotas. Krikšto tėvai – Jo karališkosios didenybės šambelionas Petras Mročekas ir landrato žmona Brigita Eidziatavičienė“.

Rašytinis dokumentas. Seirijai (dab. Lazdijų r.), 1838 m. rugpjūčio 19/31 d. Lenkų k.

Fotografija. Aut. Vladislovas Zahorskis, išleidęs knygą „Simonas Konarskis: gyvenimas ir darbai“ („Szymon Konarski: życie i czyny“). 1907 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 23, b. 122, l. 5–5v

Taip jį sukaustytą grandinėmis 1839 m. nutapė galbūt jį matęs amžininkas, dailininko Jono Rustemo mokinys Mauricijus Družina, 1899 m. sausio 22 d. miręs Telšiuose. Šį piešinį jis padovanojo savo dukrai Onai, kuri jį vėliau paaukojo istorijos ir kultūros tyrinėtojui Mykolui Eustachijui Brenšteinui. Pasak istorikės Vidos Girininkienės, tai autentiškiausias mus pasiekęs pieštas Simono Konarskio atvaizdas.

Fotografija. XX a. pr.

Rašytinis dokumentas. Telšiai, 1901 m. gegužės 30 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 23, b. 122, l. 2–3