Pirmųjų archyvų atsiradimas pasaulyje siejamas su rašto plitimu, kai žmogus jautė poreikį ne tik fiksuoti, bet ir poreikį kaupti, saugoti, rinkti savo valstybės istoriją. Būtent archyvuose sugulusi istorinė, dokumentuota valstybių, žmonijos patirtis. Čia istorinis, kultūrinis žmonijos paveldas sugulęs į rašytinį, fotografinį, vaizdinį, o XXI a. ir skaitmeninį formatą. Šiemet minime Lietuvos valstybės archyvų 100-ąsias įkūrimo metines. Lietuvoje veikia 9 valstybės archyvai, 4 iš jų dar turi filialus. Kiekvieno iš jų, tiek archyvų, tiek filialų, įkūrimo, veiklos istorija užfiksuota dokumentuose, nuotraukose, kino juostose. Šiaulių regioninis valstybės archyvas šiemet mini 77- ąsias įkūrimo metines. Per tą laiką keitėsi archyvo pastato vieta ir veidas, keitėsi vadovai, keitėsi darbuotojai, nesikeitė tik darbo tikslas – išliekamąją vertę turinčių dokumentų kaupimas ir saugojimas.
Šiaulių regioninio valstybės archyvo pirmtakas Šiaulių apskrities valstybinis archyvas buvo įkurtas 1944 metais. Pirmosios archyvo patalpos buvo dabartinio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato rūsyje Aušros al. 19. Čia archyvui buvo skirtas vos vienas 68,25 m² kambarys. 1948 metų Šiaulių apskrities valstybinio archyvo darbo ir patalpų būklės patikrinimo akte fiksuojama, kad archyvui būtina skirti naujas patalpas, nes senosiose vamzdžiai praleidžia vandenį, patalpa perpildyta, langai apstatyti ryšuliais. Deja, šiose patalpose archyvas glaudėsi iki 1950 metų. Šiaulių rajono valstybinio archyvo 1951 metų pase matyti, kad archyvas jau įsikūręs buvusio Šiaulių Pedagoginio instituto (dabartinio Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos) centrinių rūmų rūsiuose adresu Vytauto g. 84, kur archyvo reikmėms buvo skirti 3 kambariai. Šiose patalpose archyvas glaudėsi iki 1961 metų, kol įsikūrė dabartinėse patalpose Vilniaus gatvėje. Iki pat 2006 metų, kai buvo pradėtas apskrities archyvo rekonstrukcijos darbai, archyvas keletą kartų buvo tik kosmetiškai paremontuotas, saugyklose trūko vietos dokumentų saugojimui. Po rekonstrukcijos senojo archyvo pastatas ūgtelėjo vienu aukštu, šalia pastatytas keturių aukštų priestatas, bendras pastato plotas padvigubėjo – nuo 403 m² iki 824 m². Papildomai įrengta 2162 metrai lentynų. Dabar dokumentams saugoti skirtų lentynų ilgis siekia 5000 tiesinių metrų. Po rekonstrukcijos įrengta moderni automatinė kompiuterizuota vėdinimo-kondicionavimo sistema, šiuolaikiška automatinė dūmų šalinimo ir gaisro gesinimo sistema. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai įgyvendinant projektą „Elektroninio archyvo infrastruktūros sukūrimas“, 2011 metais buvo sukurta Elektroninio archyvo infrastruktūra ir įrengti du vienas nuo kito geografiškai nutolę duomenų centrai GEO1 ir GEO2. Pastarasis rezervinis duomenų centras GEO2 sumontuotas Šiaulių regioninio valstybės archyvo specialiai įrengtoje saugykloje. Nuo 1961 metų archyvo pastatas Vilniaus gatvėje pasikeitė neatpažįstamai, tapdamas vienu moderniausių archyvų Lietuvoje.
Per šiuos 77 –erius Šiaulių regioninio valstybės archyvo gyvavimo metus keitėsi ne tik archyvo patalpos, archyvo pastato veidas, bet ir vadovai. Pirmasis Šiaulių regioninio valstybės archyvo direktorius buvo Jonas Dragūnas, turėjęs leitenanto laipsnį, vadovavo 1944 – 1945 metais. Archyvui taip pat vadovavo K. Kirjanova (1946 – 1948 m.), Jadvyga Tikušytė (1948 – 1951 m.), Elfrida Juchnevičienė (1951 – 1960 m.), Teresė Sažina (1960 – 1989 m.), Aldona Čepaitytė (1986 – 1989 m.), Romas Jautakis (1989 – 2017 m.). Nuo 2017 metų Šiaulių regioniniam valstybės archyvui vadovauja Armantas Mockevičius.
Ne kartą keitėsi Šiaulių regioninio valstybės archyvo pavadinimas bei pavaldumas:
Nuo 1997-03-07 veikęs kaip Šiaulių apskrities archyvas, 2017 metų sausio 1 d. reorganizuotas į Šiaulių regioninį valstybės archyvą, prijungiant prie jo Panevėžio apskrities archyvą. 2017 metai Panevėžio apskrities archyvui tapo didelių pokyčių metais, kadangi reorganizacija sutapo ir su pastato rekonstrukcija, baigta 2018 metais. Pastatas buvo iš esmės modernizuotas, įrengtas rūsys, papildomai pastatytas vienas aukštas, saugyklose įrengta mikroklimato palaikymo sistema, mobilūs stelažai. Po rekonstrukcijos bendras pastato plotas padidėjo nuo 926 m² iki 1549 m². Filialas tapo moderniu ir atviru visuomenei archyvu.
Iki 1977 metų archyvas saugojo Šiaulių regiono dokumentus, siekiančius XVII amžiaus pradžią. 1977–1983 metais visi archyve saugoti dokumentai, sudaryti iki 1940 metų bei 1941–1944 metų vokiečių okupacijos laikotarpio dokumentai, vykdant tuometinių TSRS vyriausiosios archyvų valdybos ir LTSR archyvų valdybos nurodymus, buvo perduoti Lietuvos valstybiniam istorijos archyvui ir Lietuvos centriniam valstybiniam archyvui. Šiandien archyvas saugo, kaupia, tiria, populiarina 1940–1941, 1944–2018 metais Šiaulių apskrities teritorijoje veikusių ir veikiančių vietos valdžios, kitų valstybinių įstaigų ir įmonių veiklos dokumentus, taip pat privačių fizinių asmenų perduotus dokumentus, užtikrina visuomenės priėjimą prie saugomų dokumentų, atlieka valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų valdymo priežiūrą, teikia mokamas dokumentų tvarkymo, paieškos, mokymo ir konsultavimo paslaugas.
Šiaulių regioninio valstybės archyvo parengtoje virtualioje parodoje „Retrospektyvus žvilgsnis į Šiaulių regioninį valstybės archyvą“ eksponuojami dokumentai iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo (ŠRVA) saugomų fondų, archyvo foto kartotekos. Šiai parodai atrinkti dokumentai, liudijantys archyvo įkūrimo, veiklos istoriją, skelbiamos nuotraukos iš archyvo foto kartotekos, primenančios čia dirbusius ir dabar dar dirbančius žmones.
Kviečiame apžvelgti parodą.