LLMA F. 514 Ap. 1 B. 238 L. 1
„– Prisimenu tėvų sodybą, ypač trobą, kurią palikau 1953 metais. Trobos nebėra (tą vietą užklojo greitkelis), bet sapnuose dažnai grįžtu į tokią, kokia ji buvo. Stebiuosi, kodėl taip ilgai neparėjau, kodėl negirdžiu žingsnių ir durų girgždėjimo. Prisimenu kiekvieną Mūšelės vingį ties mūsų pieva. Vasarą šokdavau į ją ir, vos pabudusi, ir dieną, o vakare mirkydavau pavargusias ir ražienų subraižytas kojas. Dabar tai melioracijos griovys. Atsimenu, ką sėdavo ir sodindavo kiekviename tėvų žemės plote, sapnuose statau rugių gubas, raunu linus, grėbiu šieną, o pabudusi mąstau, kiek moku darbų, kurių niekam nebereikia. Atsimenu Rečionių kaimo sodybas. Jų buvo trylika, visose gyveno padorūs žmonės.“ (ištrauka iš B. Kerbelytės pokalbio su buvusiu jos mokiniu prof. Dr. R. Balsiu)
