PASAKŲ IŠMINTIES SKLEIDĖJA BRONISLAVA KERBELYTĖ
„– Gamta man davė gerą atmintį, gebėjimą neblogai įsivaizduoti tai, kas aprašyta tekstuose ir abstrakčiai mąstyti. Kai aš buvau „pasmerkta“ klasifikuoti pasakojamąją tautosaką, apsidžiaugiau, nors tas darbas buvo laikomas nelabai moksliniu. Aš galėjau susipažinti su daugybe tekstų, galvoje sukaupiau nemažą jų sandėlį, stengiausi jį gerai sutvarkyti. Nuo ankstyvos vaikystės mama neleisdavo sėdėti rankas sudėjus ir spoksoti, liepdavo susirasti darbą ir iš karto jį gerai padaryti. Taip ir stengiuosi, nors ne visada iš karto pavyksta.“ (ištrauka iš B. Kerbelytės pokalbio su buvusiu jos mokiniu prof. Dr. R. Balsiu)
Tautosakininkė Bronislava Kerbelytė gimė 1935 m. sausio 27 d. Rečionyse (Ukmergės rajonas). 1958 m. baigė rusų filologiją ir folkloristiką Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universitete, o 1989 m. tapo filologijos mokslų daktare.
1963–1999 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (dabar Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). 1996–2010 m. dėstytojavo Vytauto Didžiojo universitete, profesorė (1999 m.).
1989 m. tapo Tarptautinės pasakojamojo folkloro tyrimų instituto draugijos nare, 1991 m. – tarptautinės folkloro organizacijos „Folkloro bičiuliai“ (angl. Folk Fellows) nare. B. Kerbelytė buvo pirmoji ir vienintelė Lietuvos atstovė šioje draugijoje, turėjo tikrojo nario (angl. full member) statusą.
Pagrindinės B. Kerbelytės mokslinių interesų sritys – liaudies pasakojimų klasifikavimas, sisteminimas ir struktūrinė-semantinė analizė. Pastarąją B. Kerbelytė sukūrė, kai nepasiteisino jau egzistuojanti ir kitų mokslininkų naudojama Aarne’s-Thompsono (AT) sistema. B. Kerbelytė „ėmėsi sisteminti pasakas pagal tarptautinį Aarne’s-Thompsono katalogą (AT). Darbas neteikė pasitenkinimo, nes vis labiau ryškėjo XX a. pradžioje sukurtos sistemos netobulumas – daugelį pasakų reikėjo įsprausti į AT katalogo tipus, nors jos ten ir netiko. Be to, sunkumų kildavo ir dėl sistemos painumo – joje buvo sunku rasti reikiamą kūrinį. Besidomintys pasakomis dažnai pagalbos kreipdavosi į Bronislavą Kerbelytę, o ji galėdavo pasikliauti tik savo nepaprasta atmintimi. Taip pamažu brendo sąlygos naujos pasakų klasifikavimo sistemos paieškoms“. Sugalvojus naują sisteminimo būdą, jai pavyko susisteminti apie 85 tūkst. publikuotų ir Lietuvos tautosakos rankraštyne saugomų lietuvių pasakojamosios tautosakos kūrinių variantų. Šitokius mokslinius laimėjimus lėmė nepasiteisinęs jau minėtasis AT katalogo naudojimas. Šių tyrimų rezultatai sudarė galimybę išleisti mokslinių knygų: „Pasakos. Sakmės. Oracijos“ (1973 m., kartu su K. Viščiniu), „Lietuvių liaudies anekdotai“ (1994 m., kartu su P. Krikščiūnu), „Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo“ tomai (1999 m., 2001 m., 2002 m.) ir daug kitų veikalų. B. Kerbelytė parašė daugiau, nei 200 mokslinių straipsnių bei parengė mokymo ir metodinių priemonių tautosakinėmis ir kt. temomis.
Bronislava Kerbelytė mirė 2024 m. lapkričio 5 d. Vilniuje.
Virtualią parodą iš Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomų dokumentų parengė Armina Kavaliauskaitė.
NAUDOTI ŠALTINIAI
„Kiek baltų kelių, kuriais norėtųsi eiti!..“, https://s.vle.lt/doc/Kerbelyte_B.pdf
Bronislavos Kerbelytės darbų bibliografija, https://www.llti.lt/failai/e-zurnalai/TD29/25-sukaktys.pdf
Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto pranešimas, https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1144044730784607&id=100055372732097&set=a.193156809206742
Romualdas Apanavičius, „Etnologijos studijos Lietuvoje 1927–2005 m.“, https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/09/lietuvos-etnologija-2009-18-9-romualdas-apanavic48dius-etnologijos-studijos-lietuvoje-p.-139-164.pdf
Tarptautinė pasakojamojo folkloro draugija, https://www.vle.lt/straipsnis/tarptautine-pasakojamojo-folkloro-tyrimu-draugija/
Folklore Fellows, https://www.folklorefellows.fi/ff-honorary-and-full-members/
„Pasakų išminties skleidėja“ - https://s.vle.lt/doc/Kerbelyte_Bronislava.pdf