Virtualios parodos / Įtraukios istorijos |

Įtraukioji istorija

PANEVĖŽIO GATVIŲ VARDAI: IŠTRINTA, ĮRAŠYTA, SUGRĄŽINTA

Regionai, miestai ir jų tapatybės

Gatvės pavadinimas – viena iš nematomų dėlionės detalių miesto vaizde. Tai lentelė ant namo kampo, įrašas žemėlapyje, adresas dokumentuose, pastaba užrašų knygelėje. Ši detalė tampa matoma tik tada, kai sena lentelė nuimama ir vietoje jos atsiranda nauja. Kai adresas, kurį žinojai mintinai, staiga nebesutampa su parašytu dokumente.

XX amžiaus antroje pusėje Lietuvos miestų viešosios erdvės kito kartu su politiniais lūžiais. Keičiantis valdžioms, buvo keičiami ir gatvių, aikščių, skverų, alėjų pavadinimai. Vardai, kurie ilgą laiką atrodė savaime suprantami, tapo laikini.

Pokyčiai nebuvo atsitiktiniai. Gatvių pavadinimai buvo pritaikomi prie naujos ideologijos.

Ši istorija pasakoja apie tai, kaip per penkis dešimtmečius Panevėžio gatvių vardai buvo keičiami, naikinami ir vėliau sugrąžinami.

Panevėžio miesto vykdomojo komiteto 1950 m. liepos 18 d. sprendimas dėl Panevėžio miesto gatvių pakeitimo. ŠRVA Panevėžio filialas. F. 14, ap. 1, b. 59a, l. 140.

GATVIŲ VARDAI KAIP POLITINIS ĮRANKIS

Gatvių pavadinimų keitimo procese ypač išsiskyrė tarybinės valdžios laikotarpis. Kaita tapo ne pavieniu reiškiniu, o nuosekliu veiksmu, kuriuo viešojoje erdvėje buvo įtvirtinama nauja santvarka.

Miesto vardynas tapo politinio pasakojimo dalimi. Keičiant pavadinimus, buvo sprendžiama, kurie žmonės ir įvykiai miesto erdvėje laikomi vertais įamžinimo.

PIRMASIS ETAPAS. 1940 M.

Pirmasis pavadinimų keitimo etapas prasidėjo 1940 metų vasarą, Lietuvą okupavus tarybinei valdžiai. Tuomet pradėta šalinti ankstesnės valstybės simbolius ir juos keisti naujai ideologijai artimais vardais.

Šis laikotarpis buvo trumpas, tačiau kryptingas. Gatvių pavadinimai tapo viena pirmųjų viešosios erdvės pertvarkymo sričių.

Panevėžio miesto vykdomojo komiteto 1948 m. vasario 20 d. sprendimas dėl Panevėžio miesto gatvių pakeitimo. „Panevėžio balsas“. 1948 m. kovo 19 d. Nr. 30(482). ŠRVA Panevėžio filialas. F. 859.

Panevėžio miesto panorama. 1960 m. liepos mėn. A. Karoso nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-14230.

ANTRASIS ETAPAS. 1944–1988 M.

Antrasis, gerokai ilgesnis pavadinimų keitimo laikotarpis prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai tarybinė valdžia Lietuvoje įsitvirtino antrą kartą. Nuo 1944 metų iki pat 1988-ųjų gatvių vardynas buvo nuolat peržiūrimas ir keičiamas.

Tai buvo ilgiausias ir labiausiai miesto erdvę pakeitęs etapas. Šiuo laikotarpiu buvo keičiami ne tik pavieniai pavadinimai – formavosi naujas miesto vardynas.

Panevėžio miesto vykdomojo komiteto 1944 m. spalio 4 d. nutarimas dėl penkių Panevėžio miesto gatvių pavadinimų pakeitimo. ŠRVA Panevėžio filialas. F. 14, ap. 1, b. 2, l. 36.

Panevėžyje pirmieji pokario sprendimai priimti 1944 metų rudenį. Tuomet pakeisti penki gatvių pavadinimai. Skaičius nedidelis, tačiau jis žymėjo proceso pradžią.

Vėlesniais metais pervadinimų daugėjo. Iki 1960 metų didžioji dalis miesto gatvių jau turėjo naujus vardus. Tarybinių pavadinimų era palietė ne tik gatves, bet ir aikštes, skverus bei alėjas.

Gatvių vardynas buvo formuojamas kryptingai, įtvirtinant tarybinei ideologijai svarbius asmenis, datas ir sąvokas.

Šiuo laikotarpiu Panevėžyje dominavo komunistų partijos veikėjų, vietinių komunistų, tarybinių partizanų ir aktyvistų vardai. Gatvėms suteikti ir kultūros, istorijos bei literatūros atstovų vardai, atitinkantys tarybinę ideologiją.

Miesto erdvėje atsirado revoliucinių sąvokų, tarybinių švenčių ir reikšmingų datų pavadinimai, taip pat vardai, susiję su Tarybine armija ir TSRS pergalėmis.

Nauji gyvenamieji namai Vilties gatvės mikrorajone. Panevėžys. 1969 m. gegužės mėn. P. Peleckio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-08230.

Miestui augant ir tiesiant naujas gatves, joms buvo suteikiami pavadinimai. Dažniausiai jie parenkami tais pačiais principais kaip ir keičiant senuosius vardus.

Vis dėlto dalis gatvių gavo neutralius, su tarybine ideologija tiesiogiai nesusijusius pavadinimus. Taip miesto vardynas tapo mišrus.

Ne visi senieji pavadinimai buvo pakeisti. Per visą tarybinį laikotarpį Panevėžyje liko nepakeistos Algirdo, Pilėnų, Respublikos, K. Būgos, Žemaičių ir kai kurios kitos gatvės.

Kodėl šie pavadinimai nebuvo pakeisti, sunku pasakyti.

„Kada bus grąžinti istoriškai nusistovėję miesto gatvių pavadinimai? Kada joms bus suteikti vardai žmonių, tikrai susijusių su mūsų tautos, mūsų miesto istorija?“

„Panevėžio tiesa“. 1988 m. rugsėjo 29 d. Nr. 193(10672). ŠRVA Panevėžio filialas. F. 859.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio miesto iniciatyvinės grupės organizuotas mitingas. V. Beinortienės nuotrauka. Panevėžys. 1990 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Juliaus Beinorto fondas F172.

LŪŽIS. DESOVIETIZACIJA

Tarybinių pavadinimų laikotarpis tęsėsi iki 1988 metų. Tuomet prasidėjo priešingas procesas – desovietizacija. Tarybiniai gatvių pavadinimai vis dažniau imti suvokti kaip okupacijos simboliai.

Įvairiuose Lietuvos miestuose telkėsi istorikai, kraštotyrininkai ir kultūros veikėjai, raginę grąžinti senuosius vardus.

Istorijos ir kultūros paminklų apsaugos tarnybos raštas miesto merui dėl Gatvių pavadinimų keitimo komisijos darbo baigimo. 1992 m. lapkričio 30 d. ŠRVA Panevėžio filialas. F. 1087, ap. 1, b. 354, l. 78.

Lūžio tašku tapo 1989 metų pradžia, kai palaipsniui pradėti atkurti istoriniai pavadinimai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šis procesas tapo neišvengiamas.

Panevėžyje gatvių pavadinimų kaita baigta 1992 metų lapkričio 30 dieną, kada Gatvių pavadinimų keitimo komisija raštu informavo miesto valdžią apie savo darbo pabaigą.

Gatvių pavadinimai – tai daugiau nei orientyrai miesto žemėlapyje. Jie liudija politinius pokyčius, miesto istorijos lūžius ir laikotarpius, kai viešoji erdvė buvo perrašoma.

Skubėdami miesto gatvėmis retai stabtelime. Tačiau trumpam žvilgtelėję į gatvės pavadinimo lentelę, galime pastebėti, kad istorija tebėra šalia.