Skaidrės:
1. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Atkūriamasis suvažiavimas Vilniaus Profsąjungų kultūros rūmuose. 1988 m. gruodžio 11 d.
Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.
2. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Atkuriamojo suvažiavimo Vilniaus Profsąjungų kultūros rūmuose akimirka. Centre – LTOK Prezidentas Artūras Poviliūnas, šalia – LTOK Viceprezidentai Vytas Nėnius ir Kazimieras Motieka. 1988 m. gruodžio 11 d.
Fotografijos autorius – Andrius Petrulevičius.
Iš asmeninio Andriaus Petrulevičiaus archyvo.
3. Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto atkuriamasis suvažiavimas. 1988 m. gruodžio 11 d.
Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.

1988 m. iškart po Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo šalies sporto bendruomenė viena pirmųjų išsirinko Sąjūdžio rėmimo grupę. Jos nariai Vytautas Briedis, Dainius Kepenis, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Antanas Vaitkevičius iškėlė idėją ne tik atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK), bet ir iš esmės pertvarkyti Lietuvos sporto sistemą. Didžiulį impulsą LTOK atkūrimui davė 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“. Po publikacijos redakciją pasiekė laiškai su daugiau kaip šimtu tūkstančių parašų, raginančių atkurti LTOK. Prasidėjus sunkiai sustabdomiems procesams, Lietuvos valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija nusprendė sudaryti komisiją (darbo grupę) olimpiniam komitetui atkurti. Jos vadovu buvo paskirtas tuometis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas, darbo grupę sudarė iškiliausi ir įtakingiausi sportininkai, kultūros, mokslo veikėjai, teisininkai. Pagrindiniai darbo grupės tikslai buvo aiškiai suformuluoti galimybes atkurti olimpinį komitetą ir pateikti siūlymų Lietuvos sporto pertvarkai įvykdyti. LTOK atkūrimo darbo grupės veiklą vainikavo gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. Jo metu atkurta Lietuvos olimpinė organizacija, pavadinta Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu.

LTOK atkuriamajame suvažiavime išrinktas pirmasis atkurtojo LTOK prezidentas bei trys viceprezidentai. LTOK prezidentu tapo darbo grupės vadovas Artūras Poviliūnas, viceprezidentais – Kazimieras Motieka, Vytas Nėnius ir olimpinis čempionas Gintaras Umaras. Generaliniu sekretoriumi paskirtas J. Grinbergas. Atkūrus LTOK prasidėjo tarptautinio pripažinimo paieškos. 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. 1990 m. liepos 30 d. Lozanoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS olimpinių komitetų vadovus priėmė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas. Jis pažadėjo pasitarti šiuo klausimu su kitais TOK nariais ir sudaryti Baltijos šalių informacinę komisiją. Procesai buvo lėti, bet sprendimus pagreitino 1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje ir SSRS žlugimas. Pasaulis pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir Jungtinės Tautos rugsėjo 17 d. Lietuvą priėmė į savo gretas. 1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo.“.

Nors tokio pobūdžio sprendimai įprastai tvirtinami TOK sesijoje, šiuo atveju, pasinaudojus Olimpinėje chartijoje numatyta neeiline procedūra, nuspręsta pagreitinti įvykius ir suteikti galimybę TOK nariams balsuoti paštu. Buvo išsiųsti 94 biuleteniai: už Lietuvos olimpinio komiteto sugrąžinimą ir pripažinimą balsavo 84 TOK nariai, prieš nebuvo (10 neatsiuntė laiškų). Gavus balsavimo biuletenius, 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure. TOK prezidentas J.A.Samaranchas pasirašė trims Baltijos šalims adresuotus kvietimus dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Prancūzijos mieste Albervilyje žiemos žaidynės turėjo prasidėti vasario 8-ąją. Taigi po ilgo laukimo jaunai valstybei ir Olimpiniam komitetui teko raitotis rankoves ir pamėginti padaryti viską, kad geriausi jos sportininkai galėtų garbingai sugrįžti į olimpines žaidynes.
Parengta pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto informaciją.

Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Artūro Poviliūno archyvo.

Nuo 1988 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. spalio 12 d. LTOK Prezidento pareigas ėjo dr. Artūras Poviliūnas (gimė 1951 m. rugpjūčio 10 d. Kaune). Jis žaidė krepšinį, mokėsi ir baigė Lietuvos kūno kultūros institutą (dabar Lietuvos sporto universitetas), dirbo treneriu, dėstytoju, Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoju, pirmuoju pavaduotoju. Vėliau dirbo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Lietuvos Respublikos prezidento vyr. referentu, Lietuvos olimpinio fondo pirmininku, nuo 2012 m. – Lietuvos edukologijos universiteto docentu. Jo veikla įvertinta Lietuvos Respublikos, Tarptautinio olimpinio komiteto, kitų tarptautinių olimpinių organizacijų bei kitų valstybių nacionalinių olimpinių komitetų apdovanojimais. 2012 m. spalį A.Poviliūnas išrinktas LTOK garbės prezidentu, 2013 m. gegužę – Lietuvos olimpinės akademijos prezidentu.
Parengta pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto informaciją.
***
Skaidrės:
1. Artūras Poviliūnas. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

2012 m. spalio 12 d. LTOK Prezidente išrinkta olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė (gimė 1965 m. gruodžio 23 d. Vilniuje). Šalies olimpiniam judėjimui vadovauja iki šiol. Penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi šaulė darbą LTOK pradėjo dar būdama aktyvi sportininkė. 2000 m. Sidnėjuje iškovojusi olimpinį auksą ji tapo LTOK Generalinės asamblėjos nare. Vėliau D. Gudzinevičiūtė išrinkta LTOK Sportininkų komisijos pirmininke, 2004 m. tapo LTOK Vykdomojo komiteto nare. 2012 m. Generalinė asamblėja išrinko ją LTOK prezidente. Jau 2013 m. D. Gudzinevičiūtė buvo išrinkta į Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomąjį komitetą. 2018 m. Buenos Airėse LTOK prezidentė išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nare. Iki tol nei vienas lietuvis nebuvo tapęs TOK nariu. 2021 m. D. Gudzinevičiūtė buvo išrinkta EOK viceprezidente. Ji – pirmoji moteris šiose pareigose.
Parengta pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto informaciją.
***
Skaidrės:
1. Daina Gudzinevičiūtė. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 32, ap. 1, b. 245, l. 1.

1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo.“ Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš informacinio bukleto „Albertville 92“ (Vilnius: Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, 1992).
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 32, ap. 1, b. 41, l. 197.
2 skaidrė:
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto delegacija tarptautinėje konferencijoje Varšuvoje. 1993 m. kovo 25 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
3 skaidrė:
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Prezidentas Artūras Poviliūnas įteikia padėkos raštą Norvegijos karalystės ambasadoriui. 1994 m. kovo 4 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-111839.

Fotografijos autorė – Lina Žilytė.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-111207.

Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Foto: Lietuvos slidininkė Vida Vencienė, Kalgario žiemos olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukso ir bronzos medalius. 1988 m., Kalgaris.
Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Parengta pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto informaciją.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš informacinio bukleto „Albertville 92“ (Vilnius: Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, 1992).
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 32, ap. 1, b. 41, l. 197.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.
2 skaidrė:
Krepšininkė Vitalija Tuomaitė – Seulo vasaros olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja. 1988 m., Seulas. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.
3 skaidrė:
1988 m. Seulo olimpiniais čempionais tapo keturi Lietuvos krepšininkai. Du iš jų – Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis – vėliau įkūrė savo vardo krepšinio mokyklas, išugdžiusias daygybę talentų, o Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius tapo aukščiausio lygio treneriais. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.
2 skaidrė:
Iš kairės: Jonas Domanskis (JAV lietuvis, plastikos chirurgas, padovanojęs Lietuvos rinktinei marškinėlių su tautine simbolika), Marija Rožė Motiekienė, LTOK Viceprezidentas Kazimieras Motieka ir LTOK Prezidentas Artūras Poviliūnas Albervilio žiemos olimpinių žaidynių metu. 1992 m. Fotografijos autorius – nenustatytas. 
Iš Kazimiero Motiekos šeimos archyvo.

Olimpinis vicečempionas Raimundas Mažuolis net dvejų olimpinių žaidynių atidarymo iškilmėse nešė Lietuvos vėliavą. Fotografijų autorius – Valdas Malinauskas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
2 skaidrė:
Lietuvos olimpinės vyrų krepšinio komandos nariai, Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse iškovoję bronzos medalius. 1992 m., Barselona. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.
Įdomus faktas: Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1992-aisais stokojo lėšų keliauti į olimpines žaidynes Ispanijoje. Lietuviams į pagalbą atėjo legendinė roko grupė „The Grateful Dead”. Amerikiečiai sukūrė ir paramos koncerte pristatė marškinėlius su skeletu, dedančiu į krepšį. Surinktos lėšos padėjo krepšininkams išvykti į olimpines žaidynes ir kovoti dėl medalių. 
3 skaidrė:
LTOK Viceprezidentas Kazimieras Motieka su Lietuvos olimpinės vyrų krepšinio komandos nariais. 1992 m., Barselona. Fotografijos autorius – nenustatytas.
4 skaidrė:
LTOK Viceprezidentas Kazimieras Motieka su Arvydu Saboniu. 1992 m., Barselona. Fotografijos autorius – nenustatytas. 
Iš Kazimiero Motiekos šeimos archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
2 skaidrė:
Lietuvos olimpinės rinktinės biatlonininkas Gintaras Jasinskas, Lilehamerio žiemos olimpinėse žaidynėse užėmęs 55 vietą (10 km). 1994 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.
3 skaidrė:
Lietuvos olimpiečiai Lilehamerio žiemos olimpinių žaidynių kaimelyje. 1994m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
4–5 skaidrės:
Lietuvos olimpinės delegacijos nariai su Lietuvos Respublikos Prezidentu Algirdu Brazausku Lilehamerio žiemos olimpinių žaidynių kaimelyje. 1994m. Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.
2 skaidrė:
Lietuvos olimpinė vyrų krepšinio komanda (su treneriais ir pagalbiniu personalu), dalyvavusi Atlantos vasaros olimpinėse žaidynėse. 1996 m.
Fotografijos autorius – Gintaras Mačiulis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Priekyje (centre iš kairės): 1 – Prezidentas Algirdas Brazauskas, 2 – Ministras Pirmininkas Mindaugas Stankevičius, 3 – krepšinio rinktinės treneris Vladas Garastas (jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinas) ir kiti. Fotografijos autorius – Kęstutis Vanagas.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Sp_0-02311.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – Juozas Šalkauskas.
Iš Lietuvos krepšinio federacijos archyvo.
2 skaidrė:
Dviratininkė Diana Žiliūtė, Sidnėjaus vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojusi bronzos medalį (dviračių plentas, grupinės lenktynės). 2000 m., Sidnėjus. Fotografijos autorius – nenustatytas.
3 skaidrė:
Irkluotojos Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė, Sidnėjaus vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojusios bronzos medalius (irklavimas, porinė dvivietė). 2000 m., Sidnėjus. Fotografijos autorius – Juozas Šalkauskas.
4 skaidrė:
Šaulė Daina Gudzinevičiūtė, Sidnėjaus vasaros olimpinėse žaidynėse šaudymo į skriejančius taikinius rungtyje iškovojusi aukso medalį (surinkusi 93 tšk. D. Gudzinevičiūtė pasiekė olimpinį rekordą). 2000 m. Fotografijos autorius – Gediminas Žilinskas.
5 skaidrė:
Disko metikas Virgilijus Alekna, Sidnėjaus vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojęs aukso medalį (pasiekė asmeninį rekordą – 73,88 m). 2000 m. Fotografijos autorius – Redas Vilimas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Tai buvo jo jau antras iškovotas aukso medalis vasaros olimpinėse žaidynėse. Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis.
2 skaidrė:
Septynkovininkė Austra Skujytė, Atėnų vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojusi sidabro medalį. 2004 m., Atėnai. Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.
Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos istorijoje olimpiniais vicečempionais tapo lengvaatletė Austra Skujytė ir penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis.
3 skaidrė:
Lengvaatletė Inga Juodeškienė Atėnų vasaros olimpininių žaidynių metu. 2004 m. Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.
4 skaidrė:
Prie Atėnų vasaros olimpinių žaidynių moterų dviračių plento grupinių lenktynių starto linijos – dvynės Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės ir Edita Pučinskaitė. 2004 m. Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Turino žiemos žaidynėse dalyvavo septyni Lietuvos atstovai – ledo šokėjų pora, po du slidininkus ir biatlonininkus, kalnų slidininkas. Jau penktose olimpinėse žaidynėse pasirodę Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas vėl pakilo aukščiausiai iš Lietuvos sportininkų – šokių ant ledo varžybose iškovojo septintąją vietą. Biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė užėmė 18-ąją vietą. Tuo metu tai buvo geriausias nepriklausomos Lietuvos atstovų pasirodymas olimpinėse biatlono varžybose. Fotografijos autorius – nenustatytas.
2 skaidrė:
Biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė Turino žiemos olimpinių žaidynių metu. 2006 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
2 skaidrė:
Buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, Pekino vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojusi sidabro medalį. 2008 m. Fotografijos autorius – Tomas Urbelionis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Šiose vasaros olimpinėse žaidynėse A. Skujytė liko penkta, bet 2013 metais dėl draudžiamų preparatų vartojimo buvo diskvalifikuota ketvirtąją vietą užėmusi ukrainietė Liudmila Josipenka, o 2016 metais Tarptautinis olimpinis komitetas analogišką bausmę pritaikė trečiąją vietą užėmusiai rusei Tatjanai Černovai. Tad A. Skujytė pakilo į trečiąją vietą. Fotografijos autorius – nenustatytas.
2 skaidrė:
Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Londono vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukso medalį. 2012 m., Londonas. Fotografijos autorius – nenustatytas.
3 skaidrė:
Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Londono vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukso medalį. 2000 m. Fotografijos autorius – Karolis Kavolėlis.
4 skaidrė:
Plaukikė Rūta Meilutytė, Londono vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukso medalį 100 m distancijoje krūtine. 2012 m., Londonas.
Pusfinalyje R. Meilutytė pasiekė naują Europos rekordą (1 min. 5,21 sek.), o sau priklausantį Lietuvos rekordą olimpiadoje pagerino daugiau nei 2 sek. EPA-ELTA-nuotr.
5 skaidrė:
Boksininkas Evaldas Petrauskas, Londono vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojęs bronzos medalį. 2012 m. Fotografijos autorius – Tomas Lukšys.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
2 skaidrė:
Baidarininkas Aurimas Lankas, kuris kartu su Edvinu Ramanausku Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius (200 m, porinė dvivietė). 2016 m., Rio de Žaneiras. Fotografijos autorius – nenustatytas.
3 skaidrė:
Irkluotojai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter, Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse iškovoję sidabro medalius (irklavimas, porinė dvivietė). 2016 m., Rio de Žaneiras. Fotografijos autorius – nenustatytas.
4 skaidrė:
Buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt Rio de Žaneiro vasaros olimpinių žaidynių metu. 2016 m. Fotografijos autorius – Vytautas Dranginis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Lietuvai Pjongčange (Pietų Korėja) atstovavo devyni sportininkai – keturi biatlonininkai, po du slidininkus ir kalnų slidininkus. Geriausiai sekėsi jau Sočyje sublizgėjusiam Tomui Kaukėnui. Lietuvos biatlonininkas įrodė, kad priklauso olimpiniam elitui. 10 km sprinte jis užėmė 17-ąją vietą, o 12,5 km persekiojimo lenktynėse – 13-ąją. Tai geriausi nepriklausomos Lietuvos biatlono pasiekimai istorijoje. Būtent T. Kaukėnas nešė Lietuvos vėliavą atdarymo iškilmėse. Uždaryme trispalvę nešė jauniausias Lietuvos delegacijos narys, 18-metis kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Trečią kartą į Paryžių sugrįžusios olimpinės žaidynės prasidėjo taip, kaip nė vienerios iki šiol. 205 delegacijų, tarp jų ir Lietuvos, atstovai per tradicinį atidarymo paradą ne žygiavo stadiono taku, o plaukė laivais Senos upe. Istoriniame parade dalyvavo mūsų šalies vėliavnešiai raitelė Justina Vanagaitė-Samuilė ir burlentininkas Rytis Jasiūnas, kartu su jais plaukė buriuotoja Viktorija Andrulytė, paplūdimio tinklininkės Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė, krepšinio 3x3 žaidėjai Aurelijus Pukelis, Evaldas Džiaugys, Gintautas Matulis, Šarūnas Vingelis, disko metikė Ieva Gumbs. Medalių įskaitoje Lietuva užimė 65 vietą tarp 86 apdovanojimus iškovojusių valstybių. Iš viso mūsų šalies delegacijai atstovavo 52 sportininkai: Danas Rapšys. Plaukimas: 100 m laisvuoju stiliumi, 200 m laisvuoju stiliumi, 400 m laisvuoju stiliumi; Rūta Meilutytė. Plaukimas: 100 m krūtine; Mykolas Alekna. Lengvoji atletika: disko metimas; Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Šiuolaikinė penkiakovė; Andrius Gudžius. Lengvoji atletika: disko metimas; Aleksas Savickas. Plaukimas: 200 m krūtine; Kotryna Teterevkova. Plaukimas: 100 m krūtine, 200 m krūtine; Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja. Baidarių ir kanojų irklavimas, keturviečių baidarių 500 m rungtis; Mindaugas Maldonis ir Andrej Olijnik. Baidarių ir kanojų irklavimas, dviviečių baidarių 500 m rungtis; Viktorija Senkutė. Irklavimas: vienviečių valčių klasė; Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė. Irklavimas: porinių dviviečių valčių klasė; Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė. Irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė; Giedrius Bieliauskas. Irklavimas: vienviečių valčių klasė; Dominika Banevič. Breikas; Rasa Leleivytė. Dviračių plentas: grupinės lenktynės; Raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab. Žirginis sportas: dailusis jojimas; Tomas Navikonis ir Tomas Lukminas. Plaukimas: vyrų 4×200 m laisvuoju stiliumi estafetė; Viktorija Andrulytė. Buriavimas: ILCA 6 klasė; Mindaugas Venckaitis. Graikų-romėnų imtynės: svorio kategorija iki 97 kg; Ieva Gumbs. Lengvoji atletika: disko metimas; Robert Tvorogal. Sportinė gimnastika; Olivija Baleišytė. Dviračių trekas: omniumas; Vasilijus Lendel. Dviračių trekas: sprintas ir keirinas; Rytis Jasiūnas. Buriavimas: iQFoil burlenčių klasė; Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis, Evaldas Džiaugys, Šarūnas Vingelis. 3×3 krepšinis; Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas. Irklavimas: pavienių dviviečių valčių klasė; Edis Matusevičius. Lengvoji atletika: ieties metimas; Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė. Paplūdimio tinklinis; Gintarė Venčkauskaitė. Šiuolaikinė penkiakovė; Andrius Šidlauskas. Plaukimas: 100 m krūtine; Gabija Dilytė. Moterų imtynės: svorio kategorija iki 50 kg; Airinė Palšytė. Lengvoji atletika: šuolis į aukštį; Raitelis Andrius Petrovas ir žirgas Linkolns. Žirginis sportas: konkūrai; Liveta Jasiūnaitė. Lengvoji atletika: ieties metimas; Dovilė Kilty. Lengvoji atletika: trišuolis; Martynas Alekna. Lengvoji atletika: disko metimas; Gabija Galvydytė. Lengvoji atletika: 800 m bėgimas; Modesta Justė Morauskaitė. Lengvoji atletika: 400 m bėgimas; Diana Zagainova. Lengvoji atletika: trišuolis; Mantas Knystautas. Graikų-romėnų imtynės: svorio kategorija iki 130 kg.
Fotografijos autorius – Kipras Štreimikis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

28-erių lietuvė atvertė naują puslapį šalies irklavimo istorijoje – ji tapo pirmąja vienvietininke moterimi, apskritai patekusia į A finalą olimpinėse žaidynėse.
Fotografijų autorius – Kipras Štreimikis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Lemiamose rungtynėse dėl bronzos lietuviai 21:18 palaužė Tokijo vasaros olimpinių žaidynių čempionus – Latvijos krepšininkus. Fotografijos autorius – Vytautas Dranginis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Mykolas Alekna, apsigaubęs trispalve apsuko garbės ratą „Stade de France“ stadiono taku po disko metimo varžybų finalą, kuris vadinamas vienu įdomiausių istorijoje. Fotografijos autorius – Vytautas Dranginis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Šios olimpinės breiko varžybos Lietuvos sporto metraščiuose atvertė sidabrinį puslapį. Šėlstant pilnutėlėms arenos tribūnoms finale Lietuvos sportininkė 0:3 (11:16) pralaimėjo dukart pasaulio čempionei japonei Ami Yuasai (Bgirl Ami). Fotografijos autorius – Kipras Štreimikis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Lietuvos atstovai šioje rungtyje olimpinėse žaidynese startavo pirmą kartą šalies istorijoje. Finale 500 m distanciją jie įveikė per 1 min. 21,13 sek. Fotografijos autorius – Kipras Štreimikis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Olimpinių žaidynių debiutantei M. J. Morauskaitei nepavyko patekti į 400 m bėgimo pusfinalį. Bet tai, kad Paryžiuje ji padarė viską, o gal net ir daugiau, nei galėjo, įrodo jos dvi dienas iš eilės pagerintas asmeninis sezono rekordas. 28 metų lengvaatletė gaudžiant 80 tūkst. vietų „Stade de France“ stadiono tribūnoms antrajame iš keturių paguodos bėgimų užėmė ketvirtą vietą, distanciją įveikusi per 51,33 sek. Fotografijos autorius – Vytautas Dranginis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Moterų 200 m krūtine rungties finale 22-ejų lietuvė finišavo per 2 min. 23,75 sek. Fotografijos autorius – Kipras Štreimikis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Pirmą kovą laimėjusi Gabija Dilytė ne tik yra pirmoji olimpinėse žaidynėse startavusi Lietuvos imtynininkė, bet tuo pačiu ir pirmoji, iškovojusi pergalę. Fotografijos autorius – Vytautas Dranginis.
2 skaidrė:
Imtinininkas Mindaugas Venckaitis (viršuje) Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių metu. M. Venckaitis – jau trečias iš brolių Venckaičių, kovojęs olimpinėse žaidynėse. Fotografijos autorius – Vytautas Dranginis.
3 skaidrė:
Imtinininkas Mantas Knystautas (2-as iš kairės) Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių metu. M. Knystautas iškovojo septintą vietą. Fotografijos autorius – Vytautas Dranginis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.