Europos jaunimo olimpinis festivalis – didžiausias jauniesiems sportininkams skirtas renginys Europoje. Šiuose olimpiniuose festivaliuose dalyvauja 14–18 metų amžiaus sportininkai. Šie renginiai vyksta po Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) vėliava, todėl jaunieji sportininkai ne tik susipažįsta su olimpiniu judėjimo, bet ir pajaučia olimpinę dvasią. Vienas iš festivalio tikslų – skatinti sąžiningą žaidimą, garbingą elgesį sporte, toleranciją ir draugystę. Vasaros olimpiniame festivalyje tūkstančiai sportininkų dalyvavo gimnastikos, lengvosios atletikos, plento dviračių, kalnų dviračių, rankinio, dziudo imtynių, plaukimo, teniso, tinklinio, riedlenčių ir 3×3 krepšinio varžybose. 2023 m. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Maribore (Slovėnija) Lietuvai atstovavo 53 sportininkai, kurie varžėsi devyniose sporto šakose: gimnastikos, dziudo, kalnų dviračių, plento dviračių, 3×3 krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, riedlenčių ir teniso. Medalius iškovojo: Danielius Vasiliauskas (200 m bėgimas), Simas Polikevičius (dziudo, iki 60 kg), Aurėja Beniušytė (trišuolis), Mantas Kaušpėdas (100 m plaukimas nugara).
Parengta pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto informaciją.
***
Skaidrės:
1. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Maribore lengvosios atletikos varžybose trišuolininkė Aurėja Beniušytė paskutiniuoju bandymu nušoko 13,11 m ir iškovojo bronzos medalį. 2023 m., Mariboras. Fotografijos autorius – Kipras Štreimikis.
2. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Maribore ieties metimo finale Orinta Navikaitė geriausiu antruoju bandymu ietį numetė 50,47 m ir galutinėje įskaitoje užėmė 5 vietą. 2023 m., Mariboras. Fotografijos autorius – Kipras Štreimikis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Skaidrės:
1. Plaukikas Mantas Kaušpėdas (100 m krūtine). 2023 m., Mariboras. Fotografijos autorius – Kipras Štreimikis.
2. Plaukikė Emilija Pociūtė (100 m krūtine). 2023 m., Mariboras. Fotografijos autorius – Kipras Štreimikis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

2023 m. lepos mėn. pab. Maribore (Slovėnija) vykusiame festivalyje Lietuvai atstovavo 53 sportininkai, kurie iškovojo 4 medalius: dziudo imtynininkas Simas Polikevičius (svorio kat. iki 60 kg) ir lengvaatletis Danielius Vasiliauskas (200 m bėgimas) laimėjo sidabro medalius, o plaukikas Mantas Kaušpėdas (100 m plaukimas nugara) ir lengvaatletė Aurėja Beniušytė (trišuolis) pasipuošė bronza. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Sprendimas rengti jaunimo olimpines žaidynes priimtas 2007 m. Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje Gvatemaloje tuomečio TOK prezidento Jacques‘o Rogge‘o iniciatyva. Įtakos šiam sprendimui turėjo ir sėkmingai vykstantys Europos jaunimo olimpiniai festivaliai. Jaunimo olimpinės žaidynės skirtos 14-18 metų sportininkams. Jos, kaip ir tikrosios olimpinės žaidynės, vyksta kas ketverius metus. Tik tais metais, kai rengiamos suaugusiųjų vasaros žaidynės, jaunimas varžosi žiemos žaidynėse ir atvirkščiai. Jaunimo olimpinėse žaidynėse visada būna sporto šakų arba jų atmainų, kurios nepatenka į tikrųjų olimpinių žaidynių programą. Bet vėliau ne viena jų tapo olimpine šaka ar rungtimi. Singapūre vyko krepšinio 3×3 turnyras – vėliau ši krepšinio atmaina buvo įtraukta į 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių programą. Lietuvai pirmose jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 24 sportininkai: septyni lengvaatlečiai, keturi krepšininkai, trys plaukikai, po du boksininkus, penkiakovininkus, dziudo kovotojus, po vieną gimnastą, irkluotoją, kanojininką, buriuotoją. Lietuvos sportininkai iškovojo penkis medalius – tris aukso ir du bronzos. Tiesa, vienas bronzos apdovanojimas į medalių lentelę nepateko, nes buvo iškovotas šiuolaikinės penkiakovės mišrių komandų varžybose – Lukas Kontrimavičius ant garbės pakylos kopė kartu su ruse Gulnaz Gubaydulina. Pirmųjų jaunimo olimpinių žaidynių čempionais tapo du boksininkai – vėliau tikrų olimpinių žaidynių medalį iškovojęs Evaldas Petrauskas ir Ričardas Kuncaitis, 2012 m. Londono olimpinės žaidynėse startavęs irkluotojas Rolandas Maščinskas. Bronzą laimėjo dziudo imtynininkė Laura Naginskaitė.
Parengta pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto informaciją.
***
Skaidrės:
1. 2010 m. Singapūro jaunimo vasaros olimpinių žaidynių logotipas.
2. 2010 m. Singapūro jaunimo vasaros olimpinėms žaidynėms skirtas Lietuvos pašto ženklas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Lietuvai tango gimtinėje atstovavo 15 sportininkų, atstovavusių aštuonioms sporto šakoms – plaukimui, šaudymui, lengvajai atletikai, irklavimui, gimnastikai, šiuolaikinei penkiakovei, stalo tenisui, sunkiajai atletikai. Atidarymo iškilmėse Lietuvos vėliava buvo patikėta rutulio stūmikui Dominykui Čepiui. Plaukikės Agnė Šeleikaitė bei Kotryna Teterevkova iškovojo tris visų spalvų apdovanojimus. Žaidynėse buvo pagerinti du Lietuvos jaunimo rekordai, daugelis mūsų sportininkų pasiekė geriausius asmeninius rezultatus. Žaidynių auksą 50 m krūtine rungtyje laimėjo buvusio Rūtos Meilutytės trenerio Giedriaus Martinionio auklėtinė A.Šeleikaitė. Dar du medalius Lietuvai iškovojo K.Teterevkova. Ji buvo antra 200 m krūtine plaukime, o perpus trumpesnę distanciją baigė trečia. 2018 m. Europos jaunių irklavimo čempionate trečią, o pasaulio čempionate ketvirtą vietą užėmusios irkluotojos Kamilė Kralikaitė ir Vytautė Urbonaitė joms neįprastos 500 m distancijos trasoje liko šeštos. Aštuntąją vietą šaudymo pneumatiniu pistoletu iš 10 m atstumo varžybose pelnė Greta Rankelytė. Sunkiaatletis Žilvinas Žilinskas drauge su treneriu Vincu Šlevinskiu vos atvykę į Buenos Aires nusprendė šoktelėti į aukštesnę svorio kategoriją. Tad marijampolietis dalyvavo ne iš anksto planuotos svorio kategorijos iki 69 kg, o iki 77 kg varžybose. Ir užėmė septintąją vietą.
Parengta pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto informaciją.
***
1. Buenos Airių jaunimo vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos akimirka. 2018 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Lozanos žaidynėse dalyvavo rekordinis Lietuvos sportininkų skaičius – 15. Biatlonas: Viktorija Augulytė (16 metų, Vilnius). 10 km asmeninės lenktynės – 79 vieta. 6 km sprintas – 76 vieta. Kamilė Jakubauskaitė (16 metų, Vilnius). 10 km asmeninės lenktynės – 76 vieta. 6 km sprintas – 91 vieta, Luka Mackevičiūtė (17 metų, Anykščiai). 10 km asmeninės lenktynės – nefinišavo. 6 km sprintas – nestartavo. Darius Dinda (17 metų, Ignalina). 12,5 km asmeninės lenktynės – 84 vieta. 7,5 km sprintas – 72 vieta. Lukas Žukauskas (16 metų, Anykščiai). 12,5 km asmeninės lenktynės – 96 vieta. 7,5 km sprintas – 95 vieta. Domas Jankauskas (16 metų, Anykščiai). 12,5 km asmeninės lenktynės – 77 vieta. 7,5 km sprintas – 80 vieta. Mišri estafetė (D. Dinda ir V. Augulytė) – 23 vieta. Lygumų slidinėjimas: Eglė Savickaitė  (15 metų, Anykščiai). Krosas – 68 vieta. Sprintas – 63 vieta. 5 km klasikiniu stiliumi – 65 vieta. Edvinas Šimonutis (17 metų, Anykščiai). Krosas – 64 vieta. Sprintas – 56 vieta. 10 km klasikiniu stiliumi – 57 vieta. Irmantas Žilinskas (17 metų, Anykščiai). Krosas – 77 vieta. Sprintas – 81 vieta. 10 km klasikiniu stiliumi – 70 vieta. 3×3 ledo ritulys: Linas Dėdinas (15 metų, Vilnius) – 4 vieta (Juodoji komanda) Joris Valčiukas (15 metų, Vilnius) – 8 vieta (Mėlynoji komanda) Artur Seniut (15 metų, Vilnius) – bronzos medalis (Rudoji komanda). Kalnų slidinėjimas: Smiltė Bieliūnaitė (17 metų, Kaunas). Didysis slalomas – 32 vieta. Slalomas – nefinišavo. Vakaris Jokūbas Lapienis (16 metų, Vilnius). Didysis slalomas – 50 vieta. Slalomas – 34 vieta. Snieglenčių sportas: Motiejus Morauskas (17 metų, Vilnius). „Slopestyle“ rungtis – 17 vieta. „Big Air“ – 19 vieta.
Pirmieji iš lietuvių varžybas pradėjo 3×3 ledo ritulininkai. Visi trys lietuviai pateko į skirtingas tarptautines komandas. Jas sudarė po 11 aikštės žaidėjų ir 2 vartininkai. L. Dėdinas pateko į „Juodąją“, A. Seniutas – į „Rudąją“, o J. Valčiukas – „Mėlynąją“ komandą. Lietuvos vėliavą atidarymo iškilmėse nešė kalnų slidininkė S. Bieliūnaitė. Iki šiol daugiausia Lietuvos sportininkų jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse buvo 2016 m. Lilehameryje, kur dalyvavo dešimt lietuvių.
Parengta pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto informaciją.
***
1. Lietuvos jaunimo rinktinės išlydėtuvės į Lozaną. 2020 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Skaidrės:
1. V-ųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymas Vilniaus Kalnų parke. 1995 m. liepos 30 d.
2. V-ųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymo šventės metu. 1995 m. liepos 30 d.
3. V-ųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių uždarymas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione. 1995 m. rugpjūčio 5 d.
4. V-ųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių uždarymas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione. 1995 m. rugpjūčio 5 d.
5. V-ųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių uždarymas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione. 1995 m. rugpjūčio 5 d.
Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.
2 skaidrė:
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sekretorius Petras Statuta įteikia pasus Lietuvos olimpiečiams, prieš jiems išvykstant į Lilehamerio žiemos olimpines žaidynes. 1994 m. vasario 3 d., Vilnius. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.

Priima Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas ir Ministras Pirmininkas Adolfas Šleževičius. Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.

Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.

Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos sporto muziejaus archyvo.

Fotografijos autorius – Alfredas Pliadis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – Elvis Žaldaris.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
2 skaidrė:
Išskirtiniu LTOK prizu „Pergalė“ pagerbtas birželio mėnėsį 60-ąjį jubiliejų minėjęs Šarūnas Marčiulionis. 2024 m. liepa. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – Vytautas Dranginis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – Vytautas Dranginis.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.