Skaidrės:
1. Pirmieji Lietuvos sporto žurnalistai Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse: E. Kubiliūnaitė, S. Garbačiauskas ir I. Lifšičas. 1924 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
2. Informacija apie Lietuvos futbolininkų pasirodymą Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynbėse iliustruotame žurnale „Sportas“ (1924, gegužės 25, Nr. 12–13).
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmąkart dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Bet nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., nes tų metų kovą buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, per kurį lygos statutas papildytas dar viena prievole – organizuoti šalyje olimpinį sąjūdį. Naujasis 9 straipsnis skambėjo taip: „Lietuvos sporto lygos Centro komitetas šaukia nuo visų organizacijų, įeinančių į Lietuvos sporto lygą, po vieną atstovą į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą“, kuris turi susirinkti anksčiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant.“ Taigi būtent į Lietuvos sporto lygą prieš šimtmetį atėjo kvietimas mūsų sportininkams atvykti į 1924 m. Paryžiuje rengiamas vasaros olimpines žaidynes. LSL pasiekė dar keturi tokio pat pobūdžio oficialūs kvietimai: į 1928 m. Sankt Morico žiemos ir tų pačių metų Amsterdamo vasaros žaidynes bei 1932 m. Leik Plasido žiemos ir Los Andželo vasaros žaidynes. Bet dėl pasaulinės ekonominės krizės ir sunkios jaunos valstybės Lietuvos finansinės padėties mūsų atstovai šiose žaidynėse nedalyvavo.

1932 m. Lietuvos sporto lygos veiklą perėmė Kūno kultūros rūmai – pirmoji valstybinė sporto įstaiga Lietuvoje. Vis buvo grįžtama prie svarstymų, ar olimpiniam sąjūdžiui kuruoti reikalinga atskira organizacija. 1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Kūno kultūros rūmų taryba paruošė Tautinės olimpiados statuto projektą. 1937 m. gruodžio mėnesį Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“. Pagal šį dokumentą Tautinei olimpiadai rengti turėjo būti steigiamas komitetas. Švietimo ministras įgavo teisę skirti komiteto pirmininką ir dalį narių penkeriems metams. Kūno kultūros rūmų sporto sąjungų pirmininkai pagal statutą tapo Lietuvos tautinės olimpiados komiteto nariais. 1937 m. gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Po penkių dienų įvyko posėdis, per kurį buvo išrinktas prezidiumas: du pirmininko pavaduotojai – Jonas Navakas ir Rapolas Skipitis, iždininkas Česlovas Butkys, sekretorius Vincas Kemežys. Komitetas pradėjo darbą, kuris 1938 m. buvo vainikuotas pirmosios Tautinės olimpiados sėkme.

1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Apie tai praneša Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas. 1940 m. iš Tarptautinio olimpinio komiteto atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti. 1952–1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS iš viso lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių (skaičiuojant asmeniškai įteiktus apdovanojimus).
Parengta pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto informaciją.

Skaidrės:
1. Lietuvos futbolininkų rinktinė, dalyvavusi Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse. 1924 m., Paryžius. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

1924 m. Paryžius. Iš Lietuvos sportininkų pirmoji olimpinė debiutantė buvo paskubomis suburta trylikos futbolininkų rinktinė. Kaip jau minėta, po sudėtingos 40 val. trukusios kelionės traukiniu mūsų rinktinė rimčiau pasipriešinti šveicarams nesugebėjo ir olimpines batalijas baigė jau po pirmojo mačo. Be futbolininkų, Paryžiuje 188 km plento lenktynėse startavo, bet finišo nepasiekė du dviratininkai – Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas; 1928 m. Sankt Moricas. Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą – įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą. Jis dalyvavo ketveriose greitojo čiuožimo varžybose; 1928 m. Amsterdamas. Į tais pačiais metais vykusias Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Aukščiausią 5–8 vietą pasidalijo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius; 1952 m. Helsinkis. Pasaulinė ekonomikos krizė, du pasauliniai karai ir sovietų okupacija lėmė, kad tik po daugiau nei dviejų dešimtmečių į žaidynes vėl vyko lietuvių. 1952 m. į SSRS rinktinę pateko šeši Lietuvos atstovai ir trys iš jų grįžo pasipuošę sidabro medaliais. Vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo, todėl medalio negavo. Į Helsinkį taip pat vyko boksininkas, tuometis SSRS sunkiojo svorio bokso čempionas Algirdas Šocikas (5–8 vieta) ir fechtuotojas Juozas Udras (13 vieta).

1956 m. Melburnas. Į tolimąją Australiją išvyko septyni lietuviai, penki iš jų parsivežė medalius. Olimpiniu sidabru pasipuošė SSRS krepšininkai, tarp kurių vėl buvo K.Petkevičius, taip pat S.Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Ėjikas Antanas Mikėnas pirmasis iš lietuvių pelnė asmeninės rungties medalį – sidabrinį, o boksininkas Romualdas Murauskas iškovojo pussunkio svorio kategorijos bronzą; 1960 m. Roma. Į Romą vykę keturi mūsų šalies atstovai parsivežė solidų kraitį – tris medalius. Italijos sostinėje pirmuosius olimpinius apdovanojimus – sidabro – pelnė iš viso trejų olimpinių žaidynių dalyviai irkluotojai Zigmas Jukna ir Antanas Badgonavičius. Ieties metikė Birutė Kalėdienė, pirmoji pasaulio rekordą pasiekusi Lietuvos sportininkė, po Romos žaidynių į savo biografiją dar sykį įsirašė žodį „pirmoji“ –  tapo pirmąja Lietuvos sportininke, iškovojusia olimpinį medalį – bronzos. Dvivietę irklavęs baidarininkas Mykolas Rudzinskas liko per žingsnį nuo apdovanojimų pakylos – ketvirtas; 1964 m. Tokijas. Į Japoniją vyko jau kur kas daugiau lietuvių – 16, iš kurių net 10 buvo irkluotojai. O parsivežė vieną medalį – sidabrinį. Tokijuje vicečempionu tapo boksininkas Ričardas Tamulis. Savo vardą į žaidynių metraščius įsirašė bėgikas Adolfas Aleksejūnas, kuris 3000 m kliūtinio bėgimo atrankos varžybas įveikė per 8 min. 31,8 sek., pasiekė olimpinį rekordą ir tapo pirmuoju mūsų šalies olimpiniu rekordininku. Finale jo rekordas buvo pagerintas, o pritrūkęs jėgų lietuvis užėmė galutinę 7 vietą. Antrose žaidynėse iš eilės dalyvavusi ieties metikė B.Kalėdienė Tokijuje liko garbės pakylos papėdėje – ketvirta; 1968 m. Meksikas. Šių žaidynių reziumė: į tolimąją Meksiką nuvyko 10 sportininkų iš Lietuvos, jie pelnė 9 medalius ir pagaliau parvežė auksą. Pirmuoju olimpiniu čempionu tapo boksininkas Danas Pozniakas. Taip pat auksą pelnė tinklininkas Vasilijus Matuševas, vicečempionu tapo penkiakovininkas Stasys Šaparnis ir boksininkas Jonas Čepulis, bronzą išplėšė į aštuonvietę susodinti keturi lietuviai – be 1960 m. vicečempionų Z.Juknos ir A.Badgonavičiaus, toje pačioje valtyje sėdėjo Vytautas Briedis ir Juozapas Jagelavičius. Bronzą parsivežė ir krepšininkas Modestas Paulauskas.

1972 m. Miunchenas. Aštuoni Miunchene kovoję lietuviai parvežė tris apdovanojimus. Olimpinis krepšinio turnyras SSRS komandai ir M.Paulauskui šįkart suspindo auksu, aukščiausios prabos medalį parsivežė ir dvivietę kanoją irklavęs Vladislovas Česiūnas, po 800 m bėgimo varžybų ant antrojo nugalėtojų pakylos laiptelio atsiimti sidabro kopė Nijolė Sabaitė; 1976 m. Monrealis. Į Kanadą vykusioje SSRS sportininkų delegacijoje buvo aštuoni lietuviai, kurie sugebėjo parvežti septyni medalius. Pirmuosius iš dviejų olimpinių aukso medalių pelnė dvi komandinio sporto mūsų šalies atstovės: krepšininkė Angelė Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė. Sidabras atiteko aštuonvietės irkluotojai Klavdijai Koženkovai ir porinės keturvietės įgulos nariui Vytautui Butkui. Bronzą iškovojo lietuviška porinės dvivietės įgula – Genovaitė Ramoškienė ir Leonora Kaminskaitė. Plaukikas Arvydas Juozaitis, atrankos plaukime pasiekęs 100 m krūtine olimpinį rekordą (1 min. 4,78 sek.), taip pat pasipuošė bronza; 1980 m. Maskva. Į Maskvoje vykusias žaidynes pateko 16 Lietuvos atstovų. Ir jie SSRS rinktinės taupyklę papildė net 11 medalių. Čempionės titulą apgynė A.Rupšienė, su kuria olimpinio krepšinio turnyro auksu džiaugėsi ir Vida Beselienė, bei rankininkė A.Česaitytė-Nenėnienė, irgi turėjusi komandos draugę iš Lietuvos Sigitą Strečen. Maskvos olimpiniame baseine sužibo du mūsų plaukikai: aukso medalius 200 m krūtine varžybose pelnė Lina Kačiušytė (kartu pasiekdama olimpinį rekordą – 2 min. 29,54 sek.) bei Robertas Žulpa. Taip pat auksinį medalį 4x400 m estafečių varžybose iškovojo Remigijus Valiulis. Sidabrą parsivežė rankininkas Valdemaras Novickis. Bronzą pelnė krepšininkas Sergejus Jovaiša ir du irkluotojai – aštuonvietės nariai Jonas Pinskus ir Jonas Narmontas. 

1984 m. Sarajevas. Tik po 56 metų pertraukos žiemos žaidynėse vėl turėjome sportininką iš Lietuvos. Biatlonininkas Algimantas Šalna – ne tik pirmasis per visą sovietinės okupacijos istoriją lietuvis, patekęs į SSRS žiemos žaidynių rinktinę, bet ir pirmasis medalį iškovojęs žiemos olimpietis. Ir ne bet kokį, o auksinį. Būtent tokį trofėjų lietuvis pelnė estafetės 4x7,5 km lenktynėse. Nedaug iki medalio pritrūko ir 10 km individualiose varžybose, kuriose A.Šalna finišo liniją kirto penktas.
Parengta pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto informaciją.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

K. Bulota buvo dviračių sporto, futbolo, greitojo čiuožimo, krepšinio, ledo ritulio vienas iš pradininkų Lietuvoje. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

B. Kalėdienė – pirmoji pasaulio rekordą pasiekusi Lietuvos sportininkė, po 1960 m. Romos vasaros olimpinių žaidynių į savo biografiją įsirašė žodį „pirmoji“. Ji tapo pirmąja Lietuvos sportininke, iškovojusia olimpinį medalį – bronzos. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

Septyni iš jų iškovojo medalius. Iš kairės: plaukikas, bronzos medalio laimėtojas Arvydas Juozaitis, rankininkė, aukso medalio laimėtoja Aldona Česaitytė-Nenėnienė, krepšininkė, aukso medalio laimėtoja Angelė Rupšienė, irkluotoja, bronzos medalio laimėtoja Genovaitė Ramoškienė, irkluotojas, sidabro medalio laimėtojas Vytautas Butkus; antroje eilėje (iš kairės): irkluotoja, sidabro medalio laimėtoja Klavdija Kožnekova, irkluotoja, bronzos medalio laimėtoja Leonora Kaminskaitė, irkluotojas Antanas Čikotas. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvo.

A. Šalna 1984 m. Sarajevo žiemos olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį estafečių 4×7,5 km varžybose, individualiose 10 km lenktynėse užėmė penktąją vietą. 1983 m. Anterselvoje (Italija) ir 1985 m. Ruhpoldinge (Vokietija) tapo pasaulio čempionu estafečių varžybose. Fotografijoje – A. Šalna treniruoja JAV biatloninkus. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš informacinio bukleto „Albertville 92“ (Vilnius: Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, 1992).
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 32, ap. 1, b. 41, l. 196.