Kaunas, 1919 m. liepos 24 d. Nuorašas.

Lietuvos sporto sąjunga buvo pirmoji sporto organizacija Lietuvoje, plėtojusi kūno kultūrą ir sportą. Veikė 1919–1920 m. Kaune. Įsteigta Stepono Garbačiausko iniciatyva, kiti steigėjai – Petras Oleka, Viktoras Jasaitis, Pranas Sližys (pirmininkas), Zofija Janavičiūtė-Kripienė, Adolfas Sruoga.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 402, ap. 4, b. 32, l. 2, 2 a.p.

Kaunas, 1920 m. rugpjūčio 29 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 402, ap. 4, b. 59, l. 1.

Kaunas, 1920 m. rugsėjo 15 d.

Pasirašo valdybos nariai: Pranas Sližys, Petras Oleka, Elena Kubiliūnaitė, Steponas Garbačiauskas, Karolis Dineika.

Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), viena pirmųjų sporto organizacijų Lietuvoje, populiarino futbolą, krepšinį, lengvąją atletiką ir tenisą. 1922 m. pradėjo leisti pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas“.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 402, ap. 4, b. 59, l. 2–5 a.p.

1918–1940 m.

Lietuvos operos solistas, režisierius, pedagogas, sporto organizatorius Petras Oleka.

1919–1921 m. – pirmųjų futbolo rungtynių organizatorius, žaidėjas, teisėjas. Vienas iš Lietuvos sporto sąjungos (LSS) steigėjų, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) organizacinio komiteto vicepirmininkas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-098857.

Kaunas, 1922 m. kovo 8 d.

Lietuvos sporto lyga (LSL) buvo pirmoji organizacija, kuri savo kompetencija Tarptautinio olimpinio komiteto prilyginta nacionaliniam olimpiniam komitetui. Lietuvos sporto lygos juridinio asmens statusą turinčios ir visą šalies sporto sąjūdį aprėpiančios organizacijos struktūra ir nuostatos visiškai atitiko Olimpinės chartijos reikalavimus.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 402, ap. 4, b. 206, l. 1.

Kaunas, 1922 m. kovo 8 d.

Pasirašo: Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Arija Karnauskaitė, Kazys Jurgis Bulota, Steponas Garbačiauskas, Jonas Jurgis Bulota.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 402, ap. 4, b. 206, l. 2–5 a.p.

Kaunas, 1922 m. kovo 17 d.

Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė – viena pirmųjų teniso, krepšinio, lengvosios atletikos sporto organizatorių ir dalyvių (1922 m. jai priklausė 60 m, 200 m bėgimo, šuolio į tolį, aukštį, rutulio stūmimo Lietuvos rekordai). Viena Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, Lietuvos sporto lygos steigėjų, šių organizacijų sekretorė, Lietuvos sporto lygos moterų komiteto vadovė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 933, ap. 1, b. 1491, l. 3.

Kaunas, 1922 m. kovo 17 d.

Kęstutis Bulota – dviratininkas, čiuožėjas, ledo ritulininkas, futbolininkas, lengvaatletis, sporto veikėjas.  Pirmasis sportininkas, atstovavęs Lietuvai žiemos olimpinėse žaidynėse (1928 m. Sankt Morice, Šveicarijoje).

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 933, ap. 1, b. 1491, l. 4.

Kaunas, 1922 m. kovo 17 d.

Steponas Garbačiauskas –  futbolininkas, lengvaatletis, sporto organizatorius, diplomatas.  Vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, Lietuvos sporto lygos, Futbolo teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Atstovavo Lietuvai Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) kongrese Paryžiuje. Parašė knygą „Futbolas“ (1921 m., pirmoji Lietuvos sporto knyga).

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 933, ap. 1, b. 1491, l. 6.

Bernas, Šveicarija, 1942 m. vasario 16 d.

Steponas Garbačiauskas nuo 1925 m. prisijungė prie Lietuvos diplomatinės tarnybos. 1930–1936 m. Lietuvos generalinio konsulato Ženevoje sekretorius, 1936–1940 m. vicekonsulas. Po II pasaulinio karo buvo Bendrojo Amerikos lietuvių fondo atstovas Šveicarijoje ir padėjo rengti įvairias tarptautines varžybas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas,  A179-P165.

Kaunas, 1922 m. kovo 20 d.

Steponas Darius, vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos kūrėjų, aktyvus dalyvis, pirmininkas (1923–1926 m.). Parengė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune (1925–1926 m.). Vienas Lietuvos sporto lygos, Lietuvos futbolo lygos kūrėjų, jos pirmasis pirmininkas (1924 m., 1926 m.).

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 933, ap. 1, b. 1491, l. 8.

Kaunas, 1923 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-12125.

Kaunas, 1922 m. gegužės 17 d.

Pasirašo: Karolis Dineika, Apolinaras Likerauskas, Česlovas Pakuckas, Juozas Balsys, Vladas Čižauskas, Simonas Jakubauskas.

Lietuvos gimnastai olimpiadoje nedalyvavo, bet Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija buvo viena pirmų tarpukario sporto organizacijų.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 402, ap. 4, b. 177, l. 1–1 a. p.

Kaunas, 1922 m. rugpjūčio 11 d.

Pirmosios  Lietuvos futbolininkų tarptautinės rungtynės įvyko 1922 m. birželio 8 d. tarp Kauno LFLS ir Rygos YMCA (Šiaurės Amerikos krikščionių jaunimo sąjunga), lietuviai pralaimėjo 0:4.

Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 m. žaidė su Estija  ir pralaimėjo 0:5. 1924 m. pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse Lietuvos futbolo rinktinė pasiekė 2:1 nugalėjusi Estiją.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 933, ap. 1, b. 1491, l. 21.

Kaunas, 1923 m. sausio 17 d.

Karolis Dineika –  kūno kultūros, sporto organizatorius, dėstytojas, mokslininkas. Vienas Lietuvos kūno kultūros sistemos kūrėjų. Prisidėjo prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos įkūrimo, Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos pirmasis vadovas. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės III Europos čempionate (1939 m.) vadovas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 933, ap. 1, b. 1491, l. 49.

Alytus, 1931 m. birželio 5 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas,  P-31248.

1923 m. balandžio mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 933, ap. 1, b. 1491, l. 77.

Šiauliai, 1924 m.

Juozas Eretas prisidėjo prie Lietuvos sporto lygos įkūrimo, su Karoliu Dineika 1922 m. gegužės 27 d. įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją, parengė lengvosios atletikos vadovėlį.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A014-P127.

Kaunas, 1924 m. gegužės 2 d.

Rašte motyvuojama, kad stadionas turi didelę reikšmę Lietuvos įsiliejimui į tarptautinį sportą ir rengiant atletus, vyksiančius dalyvauti 1924 m. Paryžiaus VIII vasaros olimpinėse žaidynėse.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 391, ap. 5, b. 441, l. 117–117 a.p.

Kaunas, 1925 m. vasario 6 d.

Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija, kaip ir kitos organizacijos susijusios su sportu, stokojo finansų. LGSF atstovai nedalyvavo 1924 m. Prancūzijoje  vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse dėl lėšų ir gabių gimnastų trūkumo. Siekiant ugdyti sportininkus, galinčius varžytis pasauliniu lygiu, dėmesys buvo nukreiptas į jaunosios kartos lavinimą.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 391, ap. 5, b. 441, l. 153–154.

Kaunas, 1926 m.

Antroje eilėje iš kairės 3-ias – sporto pedagogas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos narys Karolis Dineika, 4-as – Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas, lakūnas kapitonas Steponas Darius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas,  A067-P212.

1926 m.

Jonas Jurgis Bulota – Lietuvos kūno kultūros, sporto pradininkas, vienas pirmųjų sporto organizatorių ir rėmėjų. Lietuvos sporto lygos steigėjas (1922 m.), jos pirmininkas (1923–1924 m.).

Kartu su sūnumis Kęstučiu, Jurgiu ir Vytautu buvo Lietuvos sporto lygos pirmojo vykdomojo komiteto nariai. Finansiškai rėmė Lietuvos fizinio lavinimo sąjungą ir kitas sporto organizacijas, pabrėžė Lietuvos olimpinio judėjimo svarbą.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-081078.

20 a. 3–4 deš.

Vienas Lietuvos kūno kultūros puoselėtojų. Kartu su kitais Lietuvos sporto atstovais 1920 m. įkūrė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą. Lietuvos sporto lygos pirmininkas (1926–1929 m.), Kūno kultūros rūmų direktorius (1932–1934 m.), mokslinio metodinio žurnalo ‚Fiziškas auklėjimas“ vyriausiasis redaktorius (1931–1934 m.).

Lietuvos sporto delegacijų IX olimpinėse žaidynėse (1928 m. Amsterdamas), II Europos čempionate (1937 m. Ryga) vadovas. Vienas iš Tarptautinės sporto medicinos federacijos steigėjų (1928 m.), pirmasis šios federacijos narys lietuvis.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A073-P0481, A179-P009.

Kaunas, 1932 m. rugpjūčio 29 d.

Kūno kultūros rūmų direktoriumi Antanas Jurgelionis išliko iki 1934 m. Tai pirmoji valstybinė sporto įstaiga Lietuvoje. Rengė kūno kultūros programas mokykloms, organizavo kursus kūno kultūros mokytojams ir instruktoriams, vadovavo visų sporto organizacijų veiklai. Kūno kultūros rūmai perėmė Lietuvos sporto lygos kompetencijas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 391, ap. 8, b. 223, l. 275.