Mykolas Eustachijus Brenšteinas (Michał Eustachy Brensztejn) (1874–1938) – mokslo ir kultūros istorikas, lietuvių raštijos bibliografas, etnografas ir muziejininkas. Istorikas tyrinėjo plačius krašto kultūros barus – nuo etnografijos iki technologijų istorijos. Tai buvo nepaprastai darbštus ir enciklopedinėmis žiniomis pasižymintis žmogus.

Nuo 1919 m. M. Brenšteinas įsidarbino Vilniaus universiteto bibliotekoje, kur iki mirties tvarkė Rankraščių skyrių. Vilniaus universitetas 1936 m. jam suteikė humanitarinių mokslų daktaro garbės vardą.

Aktyviai M. Brenšteinas įsitraukė į Mokslo bičiulių draugijos[1] veiklą ir nuo 1927 m. tapo šios draugijos muziejaus vedėju. Istorikui pavyko susipažinti su labai įdomiais privačiais senienų ir meno rinkiniais, archyvais ir bibliotekomis; nufotografuoti daugybę pakelių kryžių ir koplytėlių. Be to, surinko gražią senovinių muzikos instrumentų, žemaičių tautinių drabužių, Užgavėnių kaukių ir kitų liaudies meno dirbinių kolekciją. Dalį jos perdavė Mokslo bičiulių draugijos muziejui, dalį – rūbus ir raižinius  – Varšuvos etnografijos muziejui.

Parodai atrinkti dokumentai susiję su žymaus istoriko biografiniais faktais, jo surinkta medžiaga apie etnografiją ir genealogiją.

Kviečiame apžiūrėti parodą!

[1] Vilniaus mokslo bičiulių draugija (Towarzystwo przyjaciół nauk w Wilnie) (1906–1940). Draugijos tikslas buvo globoti ir plėtoti mokslą, tirti LDK istoriją, jos tautų etnografiją, meną, ekonomiką, gamtą, saugoti ir rinkti kultūros paminklus. Nuo 1922 m. veikė trys skyriai: filologijos, literatūros ir meno; matematikos, gamtos ir medicinos; istorijos, filosofijos ir teisės bei visuomenės mokslų.