„Labai mėgau Mstislavą Dobužinskį. Jis toks aristokratiškas, draugiškas. Dobužinskis kalbėjo lietuviškai, ypač gerai kalbėjo sūnus – lankė lietuvišką gimnaziją, vedė lietuvę. Žmona laikėsi išdidžiai, kalbėjo rusiškai, turėjo įtakos antram sūnui“. Dailininkas, kompozitorius M. K. Čiurlionis
„M.Dobužinskis priklauso tiems menininkams, kurie nevargsta kurdami eskizus… Vaizdiniai gimsta iškart smegenyse, plyksteli kaip elektros lemputė, tereikia pasukti jungiklį. M. Dobužinskis „užsidega“, ranka griebiasi plunksnos, plunksna linksta link popieriaus, „minutė – ir eilės lengvai teka“. Eskizas užmetamas iškart. Dailininkas neabejoja. Darbo reikia tik tiek, kad grafiškas vaizdinys įgautų išbaigtumą, nepriekaištingą formos grakštumą“. Dailininkas V. Milaševskis
„Dobužinskį jaudino ne urbanistika, o vidinis miesto gyvenimas, kurį jis regėjo pačiuose paprasčiausiuose daiktuose – sienoje, stoge ar lange, turinčiuose, jo žodžiais tariant, savo praeitį, savo „išgyvenimus“. Dailininkas S.Ušinskas
„Pirmiausia jis buvo iki giliausios savo esybės menininkas. Į viską žvelgė menininko akimis, viską vertino kaip menininkas, ir visa, ką darė, kalbėjo, rašė, nulėmė jo vidinio meninio gyvenimo sklaida. Ir visuomeniniame gyvenime reiškėsi ir veikė (dažnai ir daug) tik kaip menininkas, beje, ir visa visuomeninė veikla apsiribojo tik meno sritimi“. Sūnus R. Dobužinskis
„Le style c’est l’homme (stilius – tai žmogus); ir Dobužinskio stilius ryškiausias to patvirtinimas. Savo kūriniuose jis pateikia pirmiausia save, savo santykį su objektu, savo dėmesį, panieką, ignoravimą arba meilę jam, savo nuotaiką, savo požiūrį, savo dvasią, persmelktą asmeniškumu, savo dvasinį veidą“. Dramaturgas, režisierius ir t.t. N. Evreinovas
„Jis buvo tvarkingas, tačiau be jokio pedantizmo šešėlio, ir tvarka buvo ypatinga, labai jauki… Knygas mėgo aplenkti kokiu nors išmargintu popieriumi, tačiau neryškiu, todėl šios iškart įgaudavo kažką asmeniška. […] „Tvarka ant stalo, – juokaudavo tėvas, – iš esmės priklauso nuo to, kaip išdėstyti visi ant jo esantys daiktai – kampu ar lygiagrečiai vienas kitam“. Sūnus Vsevolodas Dobužinskis