„Piešti pradėjau tada, kai rankose pajėgiau laikyti pieštuką, ir tai iš dalies buvo paveldėjimas. Dobužinskių giminėje daugelis domėjosi daile: tėvas bloknotėliuose fiksavo kelionių įspūdžius, ornamentais dekoravo inicialus. Kaligrafines akvareles liejo jo senelė iš motinos pusės, o apie senelio sesers gebėjimus giminėje sklido legendos. Pasakojama, kad ji galėjusi karpyti figūrinius karpinius net nematydama vaizdo“.

Iš M. Dobužinskio autobiografinės knygos „Atsiminimai“.