LLMA. F. 831, ap. 1, b. 24, l. 1.
„Nežinau nieko nuostabesnio, kaip pirmą kartą, naktį, atvykus į nepažįstamą miestą, eiti tuščiomis gatvėmis, vienam pasinerti į miegančio miesto gelmes, eiti nemąstant, kažką netikėtai atrasti, džiaugsmingai pažinti seniai pamiltas nematytas vietas ir justi tą pasimetimo siaubą, kai pasirodo, jog pasiklydai gatvių labirinte.“
Iš M. Dobužinskio autobiografinės knygos „Atsiminimai“.