„Šios mokyklėlės buvo labai gražios ir naudingos, bet dabar dėl nuo mūsų nepriklausančių priežasčių taip veikti nebegali, nes jas išlaikantiems klebonams užtrauks atsakomybę arba paskatins atsiųsti į miestelius mokytojus, kurių mūsų liaudis nenori. Tad, esant dabartinei padėčiai, reikia galvoti apie kitų vaikų mokymo būdus, pavyzdžiui, paakinus ūkininkus, kad samdytų daraktorius ir kaimuose savo paauglius mokytų skaityti, o klebonai, laisvalaikiu lankydami kaimus arba važiuodami pas ligonius, turi šitaip surinktus vaikus globoti ir laipsniškai Šv. Tikėjimo pagrindų išmokyti“ (vertimas iš Vytauto Merkio knygos „Motiejus Valančius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo“, l. 734).
Rašytinis dokumentas. Be datos [apie 1863 m. pabaigą – 1864 m. pradžią]. Lenkų k.
LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 64, l. 388v–389