1945 m.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-21, ap.1, b. 52, l. 49, 49 atv.

1947 m. vasario mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-54, ap.1, b. 20, l. 126, 127, 109-2, 109-23, 109-26, 109-27.

Pagal Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado Vytauto Gavėno-Vampyro parengtą planą, Marijampolės aps. vykdomojo komiteto Socialinių reikalų skyriaus darbuotoja, partizanų ryšininkė Anelė Senkutė-Pušelė į savo tariamas „sužadėtuves“ su rinktinės štabo kovotoju Kazimieru Pypliu-Mažyčiu, pakvietė Marijampolės aps. partinius-sovietinius veikėjus. „Vakarėlio“ įkarštyje K. Pyplys-Mažytis „svečius“ likvidavo ir su A. Senkute-Pušele pasitraukė į mišką, kur ji tapo rinktinės štabo nare. 1947 m. balandžio 27 d. MGB vidaus kariuomenės pajėgos Marijampolės aps., Liudvinavo vls., Gulbiniškių k. Anelės Štreimikienės sodyboje aptiko slėptuvę. Joje buvę partizanai priešinosi, todėl į vidų buvo įmesta granata. Slėptuvėje buvę Vytauto rinktinės štabo viršininkas Vytautas Vabalas-Kunigaikštis, štabo narys A. Pečiulis-Baritonas ir A. Senkutė-Pušelė žuvo. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu A. Senkutė-Pušelė 2007 m. buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).

[Kretingos aps. 1948 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 12780/3, l. 141-9.

E. Gudaitė (g. 1927 m.), Palangos gimnazijos mokytoja ir G. Šeibelytė (g. 1925 m.) Kretingos ligoninės medicinos seselė, 1947 m. užmezgė ryšius su pogrindine organizacija „Baltasis Aras“, 1948 m. vasario mėn. tapo Nerimanto kuopos kovotojomis, redagavo ir leido laikraštį „Pavergtasis pajūris“, spausdino partizanų dokumentus. 1948 m. birželio 24 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kretingos aps. skyriaus stribų grupei Kretingos aps., Palangos vls., Viliniškės k. Vinco Jašinsko namuose suradus slėptuvę, buvo suimtos. Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo tribunolo nuteistos kalėti pataisos darbų lageryje. G. Šeibelytė  1955 m. paleista iš Minlago, 1956 m. – iš tremties Komijos ASSR. E. Gudaitė 1956 m. paleista iš Dubravlago.

1948 m. birželio–gegužės mėn.

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15055, l. 419.

Laikraštį redagavo ir leido Elena Gudaitė-Eglė ir Gražina Šeibelytė-Jūratė.

1948 m.

Originalas. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 37286/3, SB, l. 111-5, 111-8, 111-10, 111-20.

Dokumentus pasirašė Tauro apygardos Vytauto rinktinės 43-os kuopos vadas Miškinis, kovotojai Antanas Šliaužys-Dagilėlis ir Petronė Lasavickienė-Gegutė. Dokumentai rasti 1949 m. lapkričio 20 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) čekistinei-operatyvinei grupei Marijampolės aps., Balsupių k. aptikus Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo slėptuvę.

Kalvarijos aps., Trakėnų k. 1948 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34696/3, l. 200.

P. Valentaitė-Lasavickienė (g. 1920 m.) 1945 m. saugumo organų buvo sulaikyta, tačiau išlaisvinta, jos brolio Adolfo Valentos-Ožio vadovaujamiems partizanams užpuolus Kalvarijos aps., Sangrūdos mstl. Po šio įvykio įstojo į partizanų būrį, rūpinosi vaistais, rinko ir saugojo partizanų eiles ir dainas, palaikė ryšius tarp partizanų būrių. Partizanų būryje žuvo jos vyras ir du broliai, sesers šeima buvo ištremta. 1947 m. gimusios dukros likimas nežinomas, nes Ūkelių šeimos, kuriai paliko dukrą prižiūrėti, nariai buvo suimti ar ištremti. 1951 m. P. Lasavickienė-Gegutė buvo suimta ir Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo nuteista mirties bausme, 1952 m. sušaudyta Vilniuje. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu P. Lasavickienė-Gegutė 2001 m. buvo apdovanota Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).

Raseinių aps., Šarkainių k. 1948–1949 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-18891, t. 10, l. 100-11.

Ona ir Juozas Kačiušiai partizanus rėmė nuo 1946 m., ūkyje įrengė slėptuvę, joje besislapstantiems partizanams gamino maistą. 1951 m. nesumokėjus žemės ūkio mokesčių, Kačiušių ūkis buvo konfiskuotas, todėl jie palikę namus tapo Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Jaunučio kuopos partizanais slapyvardžiais Piršlys, Vitka ir Piršlienė, Svočia. O. Kačiušienė gamino maistą, skalbė ir taisė drabužius. 1952 m. Kačiušiai saugumo organų buvo suimti ir Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo tribunolo nuteisti 25 m. pataisos darbų lagerio. O. Kačiušienė, bausmę sumažinus iki 8 m., 1959 m. buvo paleista iš Siblago.

1949 m. vasario 11–17 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 16, l. 176, 179.

Antroje eilėje iš kairės: 3. Žemaičių apygardos štabo narė Kurapka (slapyvardis, pažymėta Nr. 10), 4. Žemaičių apygardos štabo Kęstučio apsaugos kuopos narė Adolfina Balčytė (suimta 1950 m., pažymėta Nr. 15), 5. Žemaičių apygardos štabo narė Antanina Norkienė-Marytė (pažymėta Nr. 19). Trečioje eilėje iš kairės: 5. Žemaičių apygardos štabo narė Genė Martinavičiūtė-Laumė (žuvo 1950 m., pažymėta Nr. 16). Rietavo aps., Laukuvos vls. 1949 m. birželio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 19615/3, SB, l. 187-23.

Rietavo aps., Kaltinėnų vls. 1949 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 19616/3, l. 187-25.

A. Balčytė (g. 1925 m.) 1946 m. įstojo į partizanų būrį, kur gamino maistą, taisė ir skalbė drabužius. Jos tėvai 1948 m. buvo ištremti. 1949 m. dalyvavo Rietavo aps., Kaltinėnų vls. sušaudant milicijos ltn. Ivanovą ir sudeginant jo sunkvežimį. 1950 m. suimta ir Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo nuteista 25 m. pataisos darbų lagerio. 1957 m. paleista iš Sevvostlago.

Viduryje sėdi Stasė Rutkauskaitė-Aldona (pažymėta Nr. 4). Ne vėliau kaip 1949 m. rugsėjo 26 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-30,ap. 1, b. 689, l. 395-1.

S. Rutkauskaitė (g. 1926 m.) ryšius su partizanais užmezgė 1947 m., buvo Kęstučio apygardos Birutės rinktinės Dubysos rajono, kuriam vadovavo jos vyras Stasys Narbutas-Apolinaras, partizane. 1950 m.  Klaipėdoje pagimdė dukrą, slapstėsi su fiktyviais dokumentais. 1951 m. kartu su savo vyru buvo suimta ir Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo nuteista 25 m.  pataisos darbų lagerio, jos vyras S. Narbutas-Apolinaras – nuteistas mirties bausme ir sušaudytas. Tėvas, brolis ir sesers šeima 1948 m. buvo ištremti, brolis Vincas Rutkauskas-Rambynas žuvo 1950 m. S. Rutkauskaitė-Aldona 1958 m. paleista iš Siblago. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu S. Rutkauskaitė-Misiukienė 2002 m. buvo apdovanota Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Ne vėliau kaip 1949 m. lapkričio 1 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 36492/3, t. 5, l. 12.

R. Trečiokaitė (g. 1907 m.) bijodama tremties 1947 m. „metė visą ūkį likimo valiai“ ir įstojo į partizanų gretas, buvo virėja, „žiemą iš bunkerio neišeidavo, vasarą, kai pėdų nesimato, retkarčiais išeidavo pakvėpuoti grynu oru, bet iš miško neišeidavo“. 1949 m. lapkričio 2 d. kartu su broliu, Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Mauzerio būrio vado pavaduotoju J. Trečioku-Rytu ir kitais partizanais suimta, saugumo organams  Kupiškio aps., Svėdasų vls., Šimonių girioje radus bunkerį. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) nuteista 10 m. pataisos darbų lagerio. 1956 m. paleista iš Karlago.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Plechavičius būrio Žalgirio kuopos partizanė Elena Valevičiūtė-Birutė, Nida. Ne vėliau kaip 1949 m. lapkričio 1 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 36492/3, t. 5, l. 11-6. 

E. Valevičiūtės (g. 1922 m.) tėvai rėmė partizanus maistu, skalbė drabužius, rinko informaciją apie karinių grupių pasirodymą. 1946 m. E. Valevičiūtė Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kupiškio aps. skyriaus buvo suimta, bet jai pavyko pabėgti. 1948 m. įstojo į partizanų būrį, buvo ryšininke, ruošė maistą, mezgė kojines, pirštines. 1948 m. dalyvavo sulaikant  Svėdasų vls. gyventoją Juozą Vilį, kuris prisipažino MGB organams kelis kartus pranešęs apie partizanus. E. Valevičiūtė, paraginta A. Žilio-Kęstučio, išdaviką nušovė. Už aktyvią partizaninę veiklą E. Valevičiūtei-Birutei suteiktas jaunesniojo grandinio laipsnis. 1949 m. lapkričio 1 d. buvo suimta su kitais partizanais, MGB Kupiškio aps., Svėdasų vls., Šimonių girioje aptikus Šarūno rinktinės štabo bunkerį. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB nuteista 25 m. pataisos darbų lagerio. 1959 m. paleista iš Vorkutlago ir ištremta į Intos m., Komijos ASSR. Brolis Jurgis Valevičius suimtas, brolis Donatas 1948 m. ištremtas, motina Ona Valevičienė nuo tremties pasislėpė, sesuo  Janina Valevičiūtė-Astra veikė partizanų būryje.

Iš kairės: 1.Vladas Matuliauskas-Riešutas (žuvo 1951 m.), 2. Vytautas Magyla-Vairas (žuvo 1950 m.), 3. Jonas Marcinkevičius-Jokeris (žuvo 1952 m.), 4. Bronislava Matuliauskaitė-Rūta. [Anykščių aps.] 1949 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 24080/3, l. 337-3.

B. Matuliauskaitė (g. 1927 m.) nuo 1945 m. rėmė partizanus, 1947–1950 m. veikė V. Magylos-Vairo, po jo žūties – Broniaus Puodžiūno-Garso būryje. Sulaikymo metu 1952 m. gegužės 26 d. priešinosi ginklu, šaudė į Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Troškūnų r. skyriaus įgaliotinius, tačiau buvo nuginkluota. MGB kariuomenės Karo tribunolo nuteista  25 m. pataisos darbų lagerio. Iš įkalinimo Vorkutlage 1960 m. dėl ligos paleista anksčiau termino, apsigyveno Vorkutos m., Komijos ASSR. B. Matuliauskaitės-Rūtos tėvas buvo suimtas, motina ir dvi seserys ištremtos, brolis partizanas Vladas Matuliauskas žuvo.

Iš dešinės: 1. Aušrelės būrio partizanė Vladislava Rudienė (pažymėta Nr. 1), 3. Aušrelės būrio partizanė Genovaitė Rudytė (pažymėta Nr. 3). Tauragės aps., Batakių vls. 1949 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 19860/3, t. 1, l. 326-1.

V. Rudienė (g. 1928 m.) nuo 1949 m. sausio mėn. gyveno nelegaliai ir veikė partizanų būryje. Jos vyras partizanas Stasys Rudys-Ramūnas žuvo 1949 m. Būryje veikė ir vyro sesuo Genovaitė Rudytė (g. 1932 m.). Abi dalyvavo partizanų baudžiamosiose akcijose prieš su saugumo organais bendradarbiavusius asmenis. Sulaikymo metu 1951 m. spalio 14 d. abi priešinosi ginklu ir bandė šaudyti į Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Skaudvilės r. skyriaus oper. įgaliotinius, tačiau saugumiečiai atėmė iš jų ginklus. MGB kariuomenės Karo tribunolo 1952 m. nuteistos 25 m. pataisos darbų lagerio. V. Rudienė 1959 m. paleista iš Siblago ir ištremta į Irkutsko sritį. G. Rudytė 1956 m. paleista iš Karagandos pataisos darbų lagerio ir ištremta į Karagandos sritį.

Ne vėliau kaip 1949 m. spalio 28 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 25234/3, l. 88.

A. Slučka-Šarūnas ir J. Railaitė-Vincukas žuvo 1949 m. spalio 28 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno valdybos operatyvinei grupei Anykščių aps. Butkiškių k. Juozo Jovaišos ūkyje suradus Karaliaus Mindaugo srities štabo slėptuvę. J. Railaitės-Vincuko brolis Juozas Raila buvo suimtas 1945 m., sesuo partizanė Zuzana Railaitė žuvo 1948 m., kita sesuo, partizanų ryšininkė Genovaitė Railaitė-Milda suimta 1951 m.

1949 m. lapkričio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 38999/3, l. 88, 88 atv.

Iš kairės: 1. Pranas Undraitis-Paganinis (pažymėtas Nr. 1), 2. Marija Šimkienė-Drebulė (pažymėta Nr. 3), 3. Antanas Šimkus-Jazminas (pažymėtas Nr. 2). Ne vėliau kaip 1950 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-38, ap. 6, b. 1, V73.

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Jurbarko r. skyriaus 1950 m. gruodžio 12 d. surengtos karinės-čekistinės operacijos metu Jurbarko r. Purviškių miške buvo surasta slėptuvė, kurioje ginkluoto pasipriešinimo metu žuvo M. Šimkienė-Drebulė, A. Šimkus-Jazminas, P. Undraitis-Paganinis.

Kaišiadorių, Prienų aps., Karveliškių miškas 1949 m. liepos mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 37311/3, t.1, l. 207-2.

A. Bunevičiūtė (g. 1929 m.) Kauno mokytojų seminarijos 2 kurso studentė, 1948 m. tapo partizanų ryšininke. Tėvas Vincas Bunevičius 1948 m. buvo suimtas už partizanų rėmimą. Nuo 1949 m. – Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 51 kuopos 1 grandies būrio, kuriam vadovavo Jonas Valatka-Kardas, narė (fotonuotraukoje, ji dėvi J. Valatkos-Kardo aprangą). 1950 m. suimta Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Prienų aps. skyriaus. Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo tribunolo nuteista mirties bausme, sušaudyta 1950 m. spalio 4 d. Vilniuje. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu A. Bunevičiūtė 2008 m. buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).

1950 m. balandžio 18 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 37311/3, t.1, l. 265, 266.

Iš kairės: 1. Kazys Ivanavičius-Aras, 2. Zosė Tylaitė-Gulbė, 3. Povilas Jankauskas-Alksnis. Utenos r., Vėžainių miškas. 1950 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41153/3, t. 6, l. 75-3.

Z. Tylaitė (g. 1923 m.) partizanų ryšininke buvo iki 1949 m., vėliau įstojo į partizanų būrį. 1951 m. balandžio 12 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Dusetų r. skyriaus operatyvinė grupė pagal informatoriaus Meškos duomenis Kušlių miške surado partizanų slėptuvę. Po valandą trukusio ginkluoto pasipriešinimo buvo nukauti 4 partizanai, tarp jų ir Z. Tylaitė-Gulbė.

Rietavo r. 1950 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41752/3, t. 3, l. 64-7.

Z. Montvidaitė-Darkšienė (g. 1929 m.) partizanų ryšininke tapo 1947 m., vėliau įstojo į partizanų būrį, gamino maistą, skalbė ir siuvo drabužius. 1948 m. susituokė su partizanu Steponu Darkšiu, kuris 1949 m. žuvo. Tėvai ir broliai 1949 m. buvo ištremti. 1950 m. miške susituokė su būrio nariu D. Alekna-Klevu, tačiau greitai abu buvo suimti. Z. Montvidaitė-Darkšienė-Eglaitė 1950 m. Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo nuteista 25 m. pataisos darbų lagerio. 1957 m. paleista iš Pečiorlago, ištremta į Intos m. Komijos ASSR. D. Alekna-Klevas nuteistas mirties bausme, nuosprendis įvykdytas 1951 m.

1950 m. liepos 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41752/3, t. 3, l. 57-7.

Iš kairės: 1. Vyčio apygardos štabo sekretorė Bronė Tarutytė-Berniukas, 2. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prezidiumo narys, laikraščio „Prie rymančio rūpintojėlio“ redaktorius Juozas Šibaila-Merainis, 3.Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetonas-Žygaudas, 4. Vyčio apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininkas Alfonsas Gritėnas-Skalikas. 1950 m. birželio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 38958/3, t. 2, l. 312-11.

B. Tarutytė-Berniukas į partizanų gretas įstojo 1949 m., žuvo mūšyje 1950 m. liepos 5 d., kartu su Alfonsu Smetona-Žygaudu ir Alfonsu Gritėnu-Skaliku, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB)  surengtos karinės-čekistinės operacijos metu Panevėžio aps., Vadoklių vls. Kačėniškių miške aptikus bunkerį.

1950 m. liepos 5 d.

Fotonuotraukos. Tekstas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 23676/3, l. 56

Suimtam partizanui Alfonsui Stankevičiui-Fakyrui išdavus, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno valdybos operatyvinė grupė Panevėžio aps. Vadoklių vls. Kačėniškių miške surado Vyčio apygardos štabo bunkerį. Mūšio metu žuvo visi jame buvę partizanai.

Antroje eilėje iš kairės: 4. Veronika Stasienė-Gulbė. Ne vėliau kaip 1951 m. sausio mėn.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 40629/3, SB, l. 85-6-2, 85-6-2 atv.

Šią fotonuotrauką V. Stasienė-Gulbė (g. 1925 m.) padovanojo partizanui Tadui Savickui. Kitoje fotonuotraukos pusėje yra įrašas: „Nors audringas gyvenimas perskirtų mus, bet mūsų Lietuviškos meilės neperskirs ir prisiminsim vienas kitą iš paveikslo“. V. Stasienė-Gulbė žuvo 1951 m. lapkričio 5 d., Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Skuodo ir Salantų r. skyriams Salantų r. Šerkšnių miške vykdant karinę-čekistinę operaciją.

Ne vėliau kaip 1951 m. vasario mėn.

Fotonuotrauka. Tekstas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16914, t. 5, l. 242-3.

Fotonuotrauka 1951 m. paimta pas sulaikytą Vytauto apygardos Lokio rinktinės ryšininką Algirdą Lunių-Jovarą, saugojusį partizanų dokumentus.

Iš kairės: 1. Stasys Milkintas-Riteris, 2. Elena (Šatkytė) Milkintienė, 3. Vincas Rutkauskas-Rambynas, 4. Steponas Šležas, 5. Juozas Milkintas-Maršalas. Ne vėliau kaip 1949 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-38, ap.6, b.1, V118.

Skuodo r. 1951 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1,ap. 58, b. 34052/3, t. 3, l. 140.

J. Rudneckienė (g. 1914 m.) rėmė partizanus nuo 1947 m., jos vyras buvo suimtas. Savo namuose 1949 m. ji slėpė sužeistą partizaną Bronių Vaitkų, tačiau saugumas jį susekė. Sulaikymo metu jis buvo nušautas, sudegė ir namas kuriame jis slapstėsi. Namui sudegus J. Rudneckienė slapstėsi, įstojo į Jono Eidiejaus-Sakalo būrį. Sulaikyta 1954 m., sulaikymo metu bandė priešintis ginklu, bet buvo nuginkluota. Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo 1954 m. nuteista 25 m. laisvės atėmimo. 1956 m. paleista iš Karlago.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu J. Rudneckienė-Andrėkutė 2002 m. buvo apdovanota Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

1951 m. kovo 19 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 20117/3, t. 1, l. 167-1.

J. Žardinskaitė-Doliklis (g. 1923 m.) 1945–1947 m. savo namuose slėpė partizanus.  1945 m. prisidėjo organizuojant sužeisto ir saugumo  saugomo partizano Juozo Kučio-Finkos pabėgimą iš Panevėžio ligoninės. 1947 m. baigė Kauno valstybinio universiteto Medicinos fakulteto 3 kursą. 1947 m. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Vytenio būrio vado prašymu, persirengusi medicinos sesele organizavo sužeisto ir saugumo saugomo partizano Povilo Smilgos-Vėjavaikio pabėgimą iš Panevėžio ligoninės. Po P. Smilgos išlaisvinimo, J. Žardinskaitė įstojo į Vytenio būrį. 1951 m. karinės-čekistinės operacijos metu kareiviams apsupus Ramygalos r., Viržonių k. esantį M. Juozapavičienės ūkį, žuvo 8, suimti 3 partizanai, tarp jų J. Žardinskaitė-Doliklis. Operacijos metu ji priešinosi ginklu, bet ginklams užsikirtus, buvo sulaikyta. Valstybės saugumo ministerijos (MGB) kariuomenės Karo tribunolo 1952 m. nuteista 25 m. pataisos darbų lagerio, vėliau bausmė sumažinta iki 15 m. 1966 m. paleista iš Dubravlago.

Ramygalos r. 1950 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 1276, l. 380-5.

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Ramygalos r. skyriaus 1950 m. liepos 26 d. surengtos karinės-čekistinės operacijos metu Ramygalos r., Padvarninkų II k. K. Sologubienės namuose po krosnimi buvo surasta slėptuvė, kurioje slapstėsi B. Čepaitė ir Petras Pakštas-Kepėjas. Partizanams nesutikus pasiduoti, įvyko apie 40 min. trukęs susišaudymas, dėl kurio užsidegė namas. Sunkiai sužeista B. Čepaitė iššoko pro langą, bet buvo sulaikyta ir mirė maždaug po 30 min. „nepapasakojusi nei apie save, nei apie banditus“. Jos palaikai buvo nuvežti į Ramygalą  atpažinimui. Namo degėsiuose buvo surastas apdegęs P. Pakšto-Kepėjo kūnas.

Ne vėliau kaip 1952 m. lapkričio 7 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 25953/3, t. 1, l. 14-1

A.Kurtinytė (g. 1930 m.) nuo 1945 m. su artimaisiais rėmė partizanus maistu, slėpdavo juos savo namuose. Nuo 1950 m. svetima pavarde gyveno nelegaliai, 1951 m. pavasarį įstojo į partizanų būrį. Dalyvavo užminuojant partizanų kapines Prienų r., kuriose, sprogus užtaisui, žuvo trys saugumiečiai. 1952 m. rugpjūčio mėn. Pietų Lietuvos srities vado Sergijaus Staniškio-Lito paskirta Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Dešinio tėvūnijos vade, jos pavaduotojomis paskirtos Regina Jančiauskaitė-Pempė ir Monika Marčiulaitytė-Nykštukė. Dalyvavo surandant ir sunaikinant 7 Geležinio Vilko rinktinės partizanus nužudžiusius išdavikus Joną Gasnerį ir Alfonsą Ūką, platino partizanų spaudą, lapelius. Suimta 1952 m. lapkričio 7 d., nuteista 25 m. pataisos darbų lagerio. 1959 m. paleista iš Siblago, palikta tremtyje Taišeto m. Irkutsko sr. A. Kurtinytės motina 1948 m. buvo ištremta, trys broliai žuvo. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Antosia Kurtinytė-Meckelienė 2017 m. buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. 

1952 m. sausio 23 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. b. 25953/3, t. 6, l. 23.

Saugumiečiai nuolat niokodavo žuvusių partizanų kapines, todėl  Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai kapinėse prie naujai pastatytų kryžių paslėpė dėžę su sprogmenimis, kurie buvo užmaskuoti Antosės Kurtinytės-Liepos ir Ramutės Gumauskaitės nupintais vainikais. Sprogus užtaisui, žuvo 3 saugumiečiai

1952 m. spalio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 25953/3, t. 5, l. 219-1.

Lapelį parašė ir Prienų r. išplatino Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Dešinio tėvūnijos vadė Antosė Kurtinytė-Liepa. Lapelyje gyventojai informuojami apie išdavikų, 1952 m. birželio 24 d. Prienų šile sušaudžiusių miegančius Tauro apygardos Geležinio Vilko būrio vadą Kazį Minkevičių-Spyglį, jo adjutantą Vincą Bražinską-Smauglį, Pietų Lietuvos srities štabo narį Praną Kižį-Vilių, partizanus Kostą Marčiulaitį-Slampą, Albiną Banislauską-Klajūną, Vincą Noviką-Dėdę, Antaną Šalčių-Švedą, nubaudimą.

Pirmoje eilėje iš kairės: 2. Izabelė Vilimaitė-Stirna (pažymėta Nr. 8), 3. Stasys Satkus-Audronis (pažymėtas Nr. 9). 1952 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1,ap. 58, b. 28600/3, t. 2, l. 226-5.

I. Vilimaitė, Panevėžio m. vaistinės darbuotoja, įstojusi į būrį gydė partizanus, daugino dokumentus. Žuvo 1952 m. spalio 3 d., Lietuvos SSR  valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šiaulių srities valdybos surengtos karinės-čekistinės operacijos metu  Tytuvėnų r. Vilkiškių k. Zosės Grigaitienės ūkyje po grindimis aptikus slėptuvę, kurioje slėpėsi S. Satkus-Audronis, Domas Grumuldis-Darbininkas ir I. Vilimaitė-Stirna. Partizanai, išgirdę reikalavimą pasiduoti, susisprogdino.

1953 m. sausio 13 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 21123/3, l. 98-1.

E. Bagdonaitė, 1948 m. slapstydamasi nuo tremties įstojo į partizanų būrį. 1952 m. gruodžio mėn. jos vyro, Šatrijos rinktinės vado Liudo Rekašiaus-Vėtros (žuvo 1952 m.) prašymu, ją slapstė Petronėlė Siurblytė, Varnių r., Skliausčių k. esančio tvarto pastogėje įrengtoje slėptuvėje. 1953 m. sausio 13 d. slėptuvę aptiko Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Užvenčio ir Varnių r. skyrių stribų būrys. Slėptuvėje buvusi E. Bagdonaitė-Elena, po raginimų pasiduoti, šovė sau į galvą. Mirė vežama į Telšių ligoninę. P. Siurblytė buvo nuteista, iš įkalinimo Siblage paleista 1956 m.

1950 m. gruodžio 25 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28598/3, t. 3, l. 293, 294.

1951–1952 m.

Originalai. Dokumentai lietuvių kaba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28598/3, t. 3, l. 165, 192, 425.

1952 m. birželio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28598/3, t. 3, l. 11, 12.

Leidinį spausdino, jam straipsnius rašė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo visuomeninės dalies viršininkė Monika Alūzaitė-Aldona, Audra.

1953 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, K-30, ap. 1, b. 137, l. 340.

Laišką išvertė Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) darbuotoja. Laiške M. Alūzaitė-Aldona, Audra įspėją mamą, kad yra sulaikyta MVD organų ir verčiama ieškoti ryšių su broliu partizanu Bronium Alūza-Perkūnu. Šio laiško mama negavo, nes jį perėmė MVD agentė. MVD darbuotojai M. Alūzaitės-Aldonos mamai perdavė kitą laišką, kurio tekstą parašė patys.

1953 m. lapkričio 21 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28598/3, t. 4, l. 332-1, 332-2.

1953 m. rugpjūčio 24 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28598/3, t. 1, 1, l. 8-1.

M. Alūzaitė (1931–1997) besimokydama Užvenčio gimnazijoje užmezgė ryšius su antisovietinės organizacijos nariais, platino partizanų laikraščius. Suėmus organizacijos narius, siekdama išvengti arešto 1950 m. spalio mėn. ėmė slapstytis. Žemaičių apygardos vadui Vladui Montvydui-Žemaičiui pasiūlius, įstojo į partizanų būrį, paskirta Žemaičių apygardos štabo sekretore. 1951 m. rugpjūčio mėn. paskirta Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo visuomeninės dalies viršininke, spausdino leidinius, dokumentus, laikraštyje „Kovojantis lietuvis“ skelbė radijo stoties „Amerikos balsas“ žinias, rašė straipsnius, per ryšininkus platino leidinius. 1952 m. karinės-čekistinės operacijos metu sulaikyta Telšių r. Syderių k. Antano Dapkevičiaus namuose radus požeminę slėptuvę. M. Alūzaitė-Audra bandė priešintis ginklu, po to šovė sau į galvą, bet liko gyva. Buvo gydoma Telšių ligoninėje, po tardymo bandė nusižudyti atverdama žaizdą galvoje. 1953 m. vasario mėn. perkelta į MVD Šiaulių kalėjimo Nr. 5 ligoninę. 1953 m. balandžio mėn. iš ligoninės išleista, MVD Šiaulių srities valdybos užverbuota, gavo slapyvardį „Neužmirštuolė“, buvo verčiama ieškoti ryšių su broliu Bronium Alūza-Perkūnu. 1953 m. birželio mėn. M. Alūzaitė vėl buvo gydoma ligoninėje Vilniuje. Išleista iš jos bandė pabėgti, bet 1953 m. rugpjūčio mėn. buvo suimta.  Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo 1954 m. nuteista 25 m. pataisos darbų lagerio. Sumažinus bausmę, 1956 m. paleista iš Siblago. M. Alūzaitės brolis B. Alūza-Perkūnas, Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio adjutantas, žuvo 1953 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu M. Alūzaitė 1999 m. buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. 

Ne vėliau kaip 1953 m. balandžio 9 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 26415/3, t. 3, l. 54-1.

S. Bislytės (g. 1922 m.) namuose slapstėsi jos brolis partizanas Bolis Bislys. 1945 m. Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Zarasų aps. skyriaus ji buvo suimta, tačiau pabėgo. Įsigijusi pasą svetima pavarde, slapstėsi. 1947 m. vėl buvo sulaikyta Kaune. Sutiko bendradarbiauti su saugumu, paleista įstojo į partizanų būrį. M. Paškonis-Don Kichotas buvo suimtas 1953 m. balandžio 9 d. Kartu su juo buvusiai S. Bislytei pavyko pabėgti.

1953 m.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 4, l. 10-1, 189-1.

E. Palubeckaitė ir M. Žiliūtė 1945 m. užmezgė ryšius su partizanais. 1951–1953 m. Jurbarko r. Šimkaičių miške įrengtoje slėptuvėje, slaugė insultą patyrusį Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininką Joną Žemaitį-Vytautą. 1953 m. gegužės mėn. saugumui aptikus slėptuvę buvo suimtos kartu su J. Žemaičiu-Vytautu. Teismo posėdyje M. Žiliūtė-Eglutė pareiškė: „aš kaip lietuvė ir kaip medicinos sesuo jaučiau, kad privalau padėti lietuviams, kovojantiems už laisvę [...] sovietų valdžia – mano šalies ir mano asmeninis priešas“. Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo 1954 m. nuteistos kalėti pataisos darbų lageriuose. 1956 m. E. Palubeckaitė paleista iš Karlago, M. Žiliūtė 1960 m. paleista iš Ozerlago. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu M. Žiliūtė 2009 m. buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi.