Virtualios parodos / Įtraukios istorijos |

Lietuvos kariuomenės karininkas ltn. Antanas Gustaitis (portretas) 1920–1921 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-25381

Įtraukioji istorija

Antano Gustaičio Jaunystė

Asmenybės, jų gyvenimai ir palikimas

1898 m. kovo 27 dieną ramioje Obelinės kaimo sodyboje, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje, pasaulį išvydo berniukas, kuriam buvo lemta tapti vienu ryškiausių Lietuvos aviacijos kūrėjų – Antanas Gustaitis. Jis augo pasiturinčių Suvalkijos ūkininkų Kazimiero ir Petronėlės Gustaičių šeimoje. Šeimoje buvo šeši vaikai, tėvai visus juos mokė doros, sąžiningumo ir meilės tėvynei. Mokydamasis Marijampolės gimnazijoje, Antanas greitai pelnė mokytojų ir draugų dėmesį. Matematikos uždaviniai jam teikė ne vargą, o malonumą – sudėtingiausias užduotis jis išspręsdavo lengvai ir greitai. Klasės draugai jį prisimindavo kaip nepaprastai gabų, bet kartu ir nuoširdų, draugišką vaikiną.

Antano Gustaičio talentai toli gražu neapsiribojo vien mokslu. Jis turėjo nepaprastai gerą atmintį ir išskirtinių šachmatininko gabumų. Dažnai Antanas žaisdavo šachmatais su keliais varžovais vienu metu – ir ne bet kaip, o be lentos, mintyse įsivaizduodamas kiekvienos figūros vietą. Tuo pat metu dar sugebėdavo skaityti knygą ar groti mandolina.

Gimnazijoje toks jo gebėjimas stebino visus, todėl draugai jį praminė „matematine bomba“. Nors Antanas galėjo būti pirmūnas beveik visuose dalykuose, aukščiausius pažymius dažniausiai gaudavo tik matematikos ir rusų kalbos pamokose – kiti mokslai jam paprasčiausiai neatrodė tokie įdomūs.

Imperatoriaus Aleksandro I susisiekimo kelių inžinerijos instituto Petrograde studento Antano Gustaičio studijų knygelė 1916 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 631, ap. 7, b. 205 1. a.p.–1a

Karo aviacijos mokyklos 1-oji laida. Šaudymo pratybos Kauno aerodrome. Guli (iš kairės): 2 – Jurgis Dobkevičius, 3 – Antanas Gustaitis. 1919 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-15009

Mokslai ir pirmieji žingsniai aviacijoje

Antano Gustaičio jaunystės mokslo planus netikėtai sujaukė Pirmasis pasaulinis karas. Gimnazija buvo evakuota į Jaroslavlį, kur Antanas ir baigė mokslus 1916 metais. Tuo metu jis žinojo, kad nori savo gyvenimą sieti su technika ir inžinerija, todėl pasirinko studijas Imperatoriaus Aleksandro I susisiekimo kelių inžinerijos institute Petrograde.

Pirmąjį kursą jis baigė sėkmingai, tačiau 1917-aisiais Rusiją sukrėtė revoliuciniai įvykiai. Šalis virė nuo permainų, o jaunas Antanas atsidūrė istorijos sūkuryje. Mobilizacija į Rusijos kariuomenę privertė jį laikinai palikti inžinerijos studijas ir pasirinkti karinį kelią – jis įstojo į Petrapilio Konstantino artilerijos mokyklą. Po bolševikų perversmo, kai Rusijoje įsigalėjo nauja valdžia, Antanas nusprendė grįžti į tėvynę – į savo mylimą Lietuvą.

Kai 1918 metais buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė ir pradėta kurti sava kariuomenė, Antanas Gustaitis neliko nuošalyje. Jaunas, energingas ir kupinas ryžto, 1919 metų kovo 15 dieną jis savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Netrukus buvo paskirtas į Karo aviacijos mokyklą – vietą, kurioje galėjo suderinti du jam artimus dalykus: techniką ir tarnystę Tėvynei.

Čia Antanas ne tik mokėsi, bet ir pats tapo mokytoju – dėstė matematiką savo kolegoms kariūnams. 1919 metų gruodį Gustaitis baigė mokyklą, gavo inžinerijos leitenanto laipsnį ir buvo paskirtas tarnauti karo aviacijoje.

Jaunasis karininkas netrukus dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. Vienos užduoties metu, 1920 m. spalio 4 dieną, jo pilotuojamas Albatros C III lėktuvas nukrito. Laimei, Antanas liko gyvas. Šis įvykis tapo pirmuoju iš daugelio kartų, kai dangus išbandė jo ryžtą ir drąsą.

1921-ųjų kovą Antanas Gustaitis buvo perkeltas į antrąją oro eskadrilę. Čia jis dar labiau tobulino savo įgūdžius – sėkmingai baigė aukštojo pilotažo kursus ir netrukus buvo paskirtas aviacijos teorijos instruktoriumi aviacijos karininkų kursuose.

Gustaičio gyvenimas neapsiribojo vien skrydžiais. Jis buvo plataus akiračio žmogus – buvo vienas Kauno šachmatininkų draugijos įkūrėjų, 1922 metais laimėjo Lietuvos šachmatų čempionatą.

A. Gustaitis spėjo dalyvauti ir sportiniame gyvenime – 1922 metais žaidė Kauno „Aviacijos“ futbolo komandoje. Šis įvairiapusiškumas atskleidė, kad Antanas Gustaitis buvo ne tik talentingas inžinierius ir pilotas, bet ir žmogus, kuris gyvenimą matė kaip nuolatinę galimybę mokytis.

Antano Gustaičio sukonstruotas lėktuvas ANBO-I. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-06408

Vyresniojo leitenanto Antano Gustaičio, komandiruojamo mokytis Aviacijos aukštojoje aeronautikos mokykloje Prancūzijoje, pasižadėjimas. Kaunas, 1925 m. spalio 22 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 930, ap. 5, b. 900, l. 10

Lakūno ir konstruktoriaus karjera

Įsitvirtinęs Lietuvos karo aviacijoje, Antanas Gustaitis sparčiai kilo pareigose: tapo oro eskadrilės vadu, dėstė aviacijos teoriją jauniems lakūnams ir ne kartą buvo siunčiamas į užsienį priimti naujų lėktuvų. Tai buvo laikai, kai Lietuvos aviacija tik kūrėsi, o kiekvienas žingsnis į priekį reikalavo drąsos ir pasiaukojimo.

Antaną 1922 metais įkvėpė Jurgio Dobkevičiaus sukurtas sportinis lėktuvas Dobi-I. Šis pavyzdys jam parodė, kad ir lietuviai gali kurti savo lėktuvus.

Po kelerių metų atkaklaus darbo, 1925-aisiais, liepos 14 dieną Kauno aerodrome į dangų pakilo pirmasis Antano Gustaičio sukurtas vienvietis sportinis lėktuvas ANBO-I, pastatytas jo paties lėšomis Aviacijos parko dirbtuvėse. ANBO-I buvo pagamintas tik vienas vienintelis egzempliorius. Šiandien jis išsaugotas ir eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Tai buvo didelio kelio pradžia – vėliau jis sukūrė net aštuonis ANBO modelius, kurie garsėjo savo modernumu, patikimumu ir ekonomiškumu. Kiekvieną iš jų Gustaitis išbandydavo pats – jis neleisdavo kitam rizikuoti, kol neįsitikindavo, kad lėktuvas visiškai saugus.

Jo rankose gimę lėktuvai tapo Lietuvos pasididžiavimu, o pats Antanas – vienu iš svarbiausių šalies aviacijos kūrėjų.

1925 metų spalį Antanas Gustaitis buvo pasiųstas studijuoti lėktuvų konstravimo į Aukštąją aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokyklą Paryžiuje.

Studijuodamas Paryžiuje, Antanas gyveno kukliai – taupiai leido pinigus, laisvalaikį skirdavo knygoms, muziejams ir teatrams. Per trumpą laiką jis išmoko prancūzų kalbą, o vėliau pramoko dar kelias – iš viso mokėjo net šešias užsienio kalbas. Paryžiuje Gustaitis suprojektavo dvivietį lėktuvą ANBO-II, skirtą lakūnams mokyti. Lėktuvo statybą pavyko užbaigti 1927 metų vasarą Kaune.

Studijos užsienyje atvėrė naujas galimybes. 1926 metais jis buvo pakeltas į kapitonus, o 1928 metų liepos 23 dieną, sėkmingai baigęs studijas Paryžiuje, Antanas Gustaitis gavo inžinieriaus diplomą. Grįžęs į tėvynę, buvo paskirtas karo aviacijos viršininko padėjėju.

Užsienio šalys – Anglija, Brazilija ir kitos – siūlė jam patrauklias darbo vietas, tačiau Gustaitis visada atsisakydavo ir tikėjo, kad jo tikroji paskirtis – kurti ir stiprinti Lietuvos aviaciją.

1935 m. vasario 14 dieną Antanas Gustaitis buvo paskirtas karo aviacijos viršininku. Jam vadovaujant Lietuvos oro pajėgos sparčiai tobulėjo.

1937 metų pradžioje buvo išbandyta modernizuota ANBO-IV versija – ANBO-41. Šis lėktuvas konstrukcinėmis savybėmis, greičiu ir pakilimo laiku gerokai lenkė to meto užsienio žvalgybinius lėktuvus. Tų pačių metų lapkričio 23 dieną Antanas Gustaitis tapo pirmuoju Lietuvos aviatoriumi, kuriam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.

1939 m. rugsėjo 5 dieną jis išbandė savo paskutinį kūrinį – ANBO-VIII. Tai buvo modernus dvivietis žemasparnis lengvasis bombonešis su uždara kabina. Šis lėktuvas tapo dar vienu įrodymu, kad Antanas Gustaitis buvo vienas moderniausių ir talentingiausių lėktuvų konstruktorių savo laikmečiu.

Lietuvos lakūnai priėmime pas Švedijos karo aviacijos viršininką generolą Friis. Pirmoje eilėje iš kairės: 1 – Romualdas Marcinkus, 2 – Jonas Liorentas, 3 – Lietuvos pasiuntinybės Stokholme sekretorius Antanas Trimakas, 4 – Lietuvos pasiuntinys Švedijoje Jurgis Savickis, 5 – generolas Friis, 6 – Lietuvos karo aviacijos viršininkas generolas Antanas Gustaitis, 7 – Juozas Namikas, 8 – Jonas Mikėnas. Stokholmas, 1934 m. birželio 25 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-00036

Su ANBO-IV aplink Europą. A. Gustaitis savo konstrukcijos ANBO-IV lėktuve Kopenhagos aerodrome. Danija, 1934 m. birželio 27 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A074-P020

Skrydžiai Europoje

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai Lietuva jau buvo įtvirtinusi savo nepriklausomybę ir stiprino kariuomenę, karo aviacija tapo viena moderniausių šalies ginkluotųjų pajėgų dalių. Vienas iš ryškiausių šios srities pasiekimų buvo žvalgybinio-bombardavimo lėktuvo ANBO-IV sukūrimas. Jį suprojektavo, išbandė ir pats pilotavo brigados generolas Antanas Gustaitis. ANBO-IV – mišrios konstrukcijos, greitas, galingas ir gerai ginkluotas aukštasparnis, skirtas artimajai žvalgybai ir bombardavimui.

1933 metais Antaną Gustaitį sukrėtė Dariaus ir Girėno žūtis Atlanto vandenyne. Būdamas avarijos tyrimo komisijos pirmininku, jis jautriai reagavo į šią tragediją, ilgai vengė apie ją kalbėti.

1934 metais, minint S. Dariaus ir S. Girėno žūties per Atlantą metines, Gustaičio vadovaujama trijų ANBO-IV (Nr. 61, 62, 63) lėktuvų grupė atliko įspūdingą skrydį per Europą, nuskrisdama apie 10 000 kilometrų ir aplankydama per 15 šalių – nuo Baltijos valstybių iki Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos. Šis simbolinis ir politiškai svarbus žygis turėjo ne tik technologinę, bet ir diplomatinę reikšmę. Jis parodė Lietuvos aviacijos profesionalumą, pilotų meistriškumą ir šalies gebėjimą savarankiškai kurti pažangią karinę techniką. Nepaisant techninių iššūkių, audrų ir sudėtingų orų sąlygų, skridimas buvo sėkmingas ir sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo. Užsienio spauda gyrė ANBO-IV lėktuvus už jų patikimumą ir greitį, o lakūnus – už drąsą ir profesionalumą.

Skrydžio dalyviai – A. Gustaitis, J. Namikas, J. Liorentas, R. Marcinkus, J. Mikėnas ir mechanikas K. Rimkevičius – tapo šios sėkmės simboliais. Užsienio spauda plačiai nušvietė šį įvykį, o Lietuva buvo įvertinta kaip moderni ir ambicinga valstybė. Šis skrydis laikomas aukščiausiu Lietuvos tarpukario aviacijos raidos tašku, įtvirtinusiu jos vietą tarp pažangių mažųjų Europos valstybių ir paliudijusiu ne tik technologinį proveržį, bet ir stiprią tautinę dvasią.

Grupė Lietuvos aviacijos karininkų, nusifotografavę Lakūnų plente, prie karinio aerodromo. Centre stovi Lietuvos Karo aviacijos kapitonas, ANBO lėktuvų konstruktorius Antanas Gustaitis, ponia Bronė Gustaitienė (Aleksandravičiūtė). Kaunas, [1926 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-23971

Asmeninis gyvenimas ir šeima

1921 metų jaunų lakūnų vakare Linksmadvaryje Antanas Gustaitis sutiko Bronislavą – moterį, kuri tapo jo gyvenimo drauge. Šis susitikimas buvo lemtingas: netrukus juodu susituokė ir sukūrė šeimą. Nors jo gyvenimo ritmą diktavo darbas, jis išliko šiltas ir rūpestingas šeimos žmogus. Žmona prisimindavo, kad grįžęs namo pirmiausia tardavo jos vardą, o vaikus ugdė su meile ir kantrybe. Dukros prisiminimuose jis išliko kaip tėtis, grojantis mandolina, klausantis jų pasakojimų ir dovanojantis smulkias, bet labai brangias dovanas.

A. Gustaitis buvo reiklus sau ir kitiems – net pietų metu galėdavo pasinerti į brėžinius ar formules, jo galvoje nuolat sklandė naujų idėjos. Vis dėlto šeimoje jis buvo žmogus, kuris niekada nepakeldavo balso be reikalo, nevartojo alkoholio, nerūkė ir pasižymėjo santūrumu, taktu. Jo artimieji jį prisiminė kaip žmogų, kuriam buvo svetimos intrigos ir puikybė, bet kuris gebėjo įkvėpti kitus savo idėjomis ir pavyzdžiu.

Lietuvos TSR švietimo liaudies komisariato darbuotojų asmens anketos. Antano Gustaičio autobiografija. 1940 m. gruodžio 31 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-762, ap. 2, b. 677, l. 40–40 a. p.

Lietuvos TSR švietimo liaudies komisariato darbuotojų asmens anketos. Antano Gustaičio asmens lapelis kadrams registruoti. 1940 m. gruodžio 31 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-762, ap. 2, b. 677, l. 41–41 a. p.

Veikla per okupaciją ir okupacijos metais

Labai didelį poveikį Antanui padarė 1940 metų vasaros Lietuvos okupacija. Kaip ir daugelis karininkų, jis jautė nerimą matydamas, kaip tėvynė atiduodama be jokio pasipriešinimo. Atvirai sakydamas, kad bent simboliškai būtina priešintis, Gustaitis tuo pat metu buvo priverstas vadovauti karo aviacijos likvidacijai – formalus darbas, kuriame teko stebėti, kaip sovietai plėšia ir ardo jo visus metus kurtus darbus.

Pasitraukęs iš kariuomenės, Gustaitis ėmė dėstyti Kauno universitete Statybos fakultete, kur skaitė paskaitas apie ventiliatorius. Tačiau jis gerai suprato okupantų grėsmes. Mintyse ieškojo būdų, kaip palikti Lietuvą ir apsaugoti save bei savo šeimą.

Bandymas pasitraukti ir suėmimas

1941 m. pradžioje Antanas Gustaitis priėmė sprendimą pabėgti iš sovietų okupuotos Lietuvos į Vokietijos kontroliuojamą teritoriją. Jis ilgai dvejojo — jautė pareigą ir manydavo, kad inteligentija neturėtų palikti savo žmonių, — bet vis labiau spaudžiant aplinkybėms ir išgirdus žmonos Bronės, maldavimus, nusprendė imtis šio žingsnio.

Per pažįstamus Antanas surado vedlius ir už jų paslaugas sumokėjo didžiulę tuo metu sumą — 3 000 rublių. Planas atrodė paprastas, bet pavojingas: tyliai per Šeštokus kirsti sieną ir pasiekti teritoriją, kurią kontroliavo Vokietija.

Kovo 4-osios vakarą A. Gustaitis kartu su kitais išvyko link pasienio. Tačiau čia įvyko išdavystė – vietoje saugios kelionės jis buvo perduotas pasieniečiams. Kai vežimą, kuriuo jis važiavo, sustabdė sovietų sargyba, A. Gustaitis dar bandė bėgti, bet buvo apšaudytas ir priverstas sustoti. Tą patį vakarą jis buvo sulaikytas ir atvežtas į Kauno kalėjimą, o po kelių dienų perduotas Maskvai kaip „ypač svarbus“ kalinys.

Antanas Gustaitis Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Nr. 1 Kaune. 1941 m. kovo 7–8 d. SSRS Aukščiausiojo Teismo karinės kolegijos nuosprendis Antanui Gustaičiui. 1941 m. liepos 7 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47818/3, l. 163, 163 atv., 165–1

Tardymas, teismas ir žūtis

Maskvoje A. Gustaitis pateko į NKVD rankas. Jo laukė alinantys tardymai – kartais trunkantys ištisą parą. Iš pradžių tardytojai domėjosi menkomis smulkmenomis, tačiau vėliau jam buvo primesti rimti kaltinimai: šnipinėjimas Vokietijai, kontrrevoliucinės organizacijos kūrimas, kova prieš sovietų valdžią. Tarp „įkalčių“ buvo pateiktos net jo kurtų ANBO lėktuvų nuotraukos ir dokumentai.

Tardymo protokolai liudija apie 13 iš eilės vykdytų apklausų, po kurių A. Gustaitis dažnai pasirašydavo dokumentus – tačiau vėliau kilo abejonių, ar visi parašai buvo jo, ar tiesiog suklastoti. Nepaisant to, byla buvo parengta labai greitai, nes tikslas buvo aiškus – sunaikinti vieną ryškiausių Lietuvos karininkų.

1941 m. liepos 7 d. įvyko trumpas teismas – farsas, trukęs vos kelias minutes. Nebuvo nei gynėjo, nei liudininkų, nei realių įrodymų. Sprendimas buvo nulemtas iš anksto: mirties bausmė. Nuosprendis įvykdytas 1941 m. spalio 16 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime – tą dieną Antanas Gustaitis buvo sušaudytas.

Lietuvos karo aviacijos vado, aviakonstruktoriaus Antano Gustaičio duktė Rasa Gustaitis vieši Lietuvos centriniame valstybės archyve. Vilnius, 2014 m. rugsėjo 18 d. Larisos Dmuchovskajos nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, CDF-018424

Lietuvos karo aviacijos vado, aviakonstruktoriaus Antano Gustaičio duktė Rasa Gustaitis vieši Lietuvos centriniame valstybės archyve. Vilnius, 2014 m. rugsėjo 18 d. Larisos Dmuchovskajos nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, CDF-018426

Atminimas ir reabilitacija

Šeimai ilgai nebuvo aišku, kas nutiko Antanui. Jo žmona Bronislava beveik tris dešimtmečius tikėjosi stebuklo – rašė laiškus, klausinėjo, sekė menkiausias užuominas, kad galbūt jis gyvas. Tik 1968 m. Raudonasis Kryžius pranešė, jog A. Gustaitis buvo sušaudytas 1941 m. spalio 16 d.

Bronislava, likusi viena su trimis mažomis dukromis, emigravo į JAV, kur dirbo slauge, augino vaikus ir anūkus. Ji iki pat senatvės išliko stipri, nuolat prisimindavo vyrą ir jo idealizmą. Dukros savo tėvą iki šiol prisimena iš vaikystės fragmentų – kaip jis grįžta namo, groja mandolina ir su šypsena pasitinka šeimą.

Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas Antaną Gustaitį reabilitavo, pripažindamas jį nekaltu. Jo byla buvo paviešinta. Šiandien jis prisimenamas kaip brigados generolas, lėktuvų konstruktorius, mokslininkas ir patriotas, kurio gyvenimą nutraukė okupacijos brutalumas, tačiau jo darbai ir vardas išliko tautos atmintyje.