1940 m. spalio 27 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1323, ap. 1, b. 593, l. 165 a. p.–167 a. p.

Tarp suimtųjų – Vytauto Didžiojo universiteto vyresnysis dėstytojas Antanas Gustaitis.

1941 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-629, ap. 1, b. 3a, l. 35–37

Tribūnoje pirmoje eilėje antras iš dešinės – einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Justas Paleckis. Kauno aerodromas. [1940 m. rugpjūčio 18 d.]

Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, Raudonosios armijos daliniai užėmė Kauno (Aleksoto) ir kitus Lietuvos karo aviacijos aerodromus, juose nusileido sovietų karo lėktuvai. Lietuvos civilinės ir karo aviacijos lėktuvų skrydžiai buvo uždrausti. Dalis Lietuvos karo aviacijos lakūnų buvo atleisti, dalis sovietų saugumo suimti, kiti priversti tarnauti iš Lietuvos karo aviacijos dalinių suformuotoje Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso Atskirojoje aviacijos eskadrilėje, kuriai buvo perduoti Lietuvos karo aviacijos lėktuvai. Atskiroji karo aviacijos eskadrilė buvo išformuota 1941 m. rugsėjo 23 d., tačiau faktiškai iširo prasidėjus Vokietijos–SSRS karui.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 27atv.–2, 27atv.-3, 27atv.-7, 27atv.- 8.

Įsakyme nurodyta paleisti į atsargą Lietuvos liaudies kariuomenės karo aviacijos vadovybę „dėl negalimumo jų panaudoti Raudonojoje armijoje“.

1940 m. spalio 12 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-8, ap. 2, b. 3.

1941 m. kovo 7–8 d.

SSRS Aukščiausiojo Teismo karinės kolegijos nuosprendis Antanui Gustaičiui. 1941 m. liepos 7 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lefortovo kalėjimas Maskvoje, kuriame kalėjo Antanas Gustaitis.

Skelbta: https://www.syl.ru/article/291513/tyurma-lefortovo-v-moskve-obzor-istoriya-i-interesnyie-faktyi 

Lietuvos karo aviacijos viršininkas, brigados generolas A. Gustaitis (g. 1898 m.) Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 27 d. paskirtas Karo aviacijos likvidacinės komisijos pirmininku. 1941 m. sausio 1 d. atleistas iš kariuomenės dėl „etatų mažinimo“. 1941 m. kovo 4 d. sovietų saugumo suimtas bandant nelegaliai pereiti sieną su Vokietija. Kalintas Lietuvos SSR NKVD kalėjime Kaune, iš kur 1941 m. kovo 8 d. išvežtas tardymui į Maskvą, patalpintas į  Lefortovo kalėjimą. A. Gustaičio tardymo protokoluose rašoma, kad jis „niekada nebuvo Lietuvos sovietizavimo šalininku, sovietų kariuomenei užėmus Lietuvą kilo nepasitenkinimas, kuris ypač paaštrėjo 1940 m. spalio mėn. išformavus Lietuvos karo aviaciją, kuriai jis pats vadovavo“, „žinodamas Sovietų Sąjungos ir jos žvalgybos galią manė, kad bet koks pasipriešinimas SSRS teritorijoje buvo per daug rizikingas“, todėl „nusprendė nelegaliai išvykti ir būdamas užsienyje aktyviai veikti prieš SSRS“.  A. Gustaitis buvo kaltinamas, kad per į Vokietiją repatrijavusį Lietuvos karo aviacijos atsargos pulkininką V. Šenbergą Vokietijos žvalgybai perdavė žinias apie sovietų karines oro pajėgas ir aerodromus, aktyviai dalyvavo kuriant pogrindinį centrą „Lietuvos Laisvės Komitetas“, siekusį „Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos su užsienio valstybės pagalba“, bandė neteisėtai pereiti SSRS–Vokietijos valstybinę sieną. SSRS Aukščiausiojo Teismo karinės kolegijos 1941 m. liepos 7 d. nuosprendžiu nubaustas mirties bausme sušaudant. Nuosprendis įvykdytas 1941 m. spalio 16 d. Maskvoje.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47818/3, l. 163, 163 atv., 165-1.

1941 m. gegužės 5 d.

Stasys Jakštys SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Dubravnyj pataisos darbų lageryje. Mordovijos ASSR. Ne vėliau kaip 1955 m. gruodžio 30 d.

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) nutarimas ištremti Eleną Jakšienę su sūnumi Juozu. 1948 m. balandžio 19 d.

Dokumentas rusų kalba.

Elena Jakštienė tremtyje. Krasnojarsko kraštas. Ne vėliau kaip 1949 m. vasario 18 d.

Karo lakūnas, majoras S. Jakštys (g. 1895 m.) 1919–1922 m. tarnavo savanoriu Lietuvos karo aviacijoje, vėliau dirbo Lietuvos karo aviacijos technikos dalies inžinieriumi kontrolieriumi, įkūrus Lietuvos liaudies kariuomenės tapo Karo aviacijos dirbtuvių viršininku. 1940 m. lapkričio 1 d. atleistas iš kariuomenės. 1941 m. gegužės 3 d. sovietų saugumo suimtas. Apkaltintas priklausymu antisovietinei organizacijai. Kalėjo Lietuvos SSR NKVD kalėjime Kaune, kilus Vokietijos–SSRS karui, iš kalėjimo išlaisvintas. 1946 m. sausio 2 d. sovietų saugumo suimtas antrą kartą. Karo Tribunolo 1946 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nubaustas 10 m. laisvės atėmimu. Kalėjo Dubravlage. 1955 m. iš įkalinimo paleistas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą, kur tremtyje gyveno žmona su sūnumi. Šeima į Lietuvą grįžo 1956 m. 1957 m. kaltinimai S. Jakštui panaikinti, nes neįrodytas priklausymas antisovietinei organizacijai.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11701, SB, l. 12-3; f. V-5, ap. 1;  b. 4943, TB, l. 10, b. 4943, TAB, l. 1, 7.

1932 m.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. 3-čios eskadrilės karo lakūnas, viršila Aleksas (Mejeris) Mariūnas (pažymėtas Nr. 1), 3. Elžbieta Stašaitienė, A. Stašaičio žmona, 4. A. Stašaitis (pažymėtas Nr. 3), 5. 4-os eskadrilės karo lakūnas, majoras Vytautas Jablonskis (pažymėtas Nr. 5), 6. 4-os eskadrilės karo lakūnas, leitenantas Kazys Šimkus (pažymėtas Nr. 6), 7. [Janina Radvenienė, G. Radvenio žmona], 8. 3-čios eskadrilės karo lakūnas, jaunesnysis leitenantas Gregorius (Heidrikis) Radvenis (pažymėtas Nr. 7), 9. 3-čios eskadrilės karo lakūnas, viršila Jurgis Draugelis (pažymėtas Nr. 8). Antroje eilėje: 3-čios eskadrilės karo lakūnas, kapitonas Vladas Morkus (pažymėtas Nr. 4).

Majoras A. Stašaitis, kapitonas V. Morkus ir viršila J. Draugelis sovietų valdžios buvo represuoti.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 46, b. 3940, l. 2-142.

1934–1940 m.

Karo lakūnas, majoras A. Stašaitis (g. 1897 m.) 1920 m. dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose su Lenkija, vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1934 m. paleistas į atsargą. Raudonosios armijos 125-os naikintuvų aviacijos divizijos Kontržvalgybos skyriaus „Smerš“ 1944 m. spalio 5 d. suimtas. Apkaltintas, kad Vokietijos–SSRS karo metais dirbo aviacijos dirbtuvių Kaune viršininko pavaduotoju, „mitinguose sakydavo kontrrevoliucines kalbas“. Karo Tribunolo nuosprendžiu nubaustas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Mirė 1948 m. kovo 18 d. Sevželdorlage.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 28146/3, l. 81-8.

1941 m. kovo 15 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-1174, l. 21-2.

1941 m. birželio 14 d.

Dokumentas rusų kalba.

Kostas Biknius SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lageryje.1941 m. lapkričio 12 d.

Karo lakūnas, kapitonas K. Biknius (g. 1905 m.) ėjo Lietuvos karo aviacijos 2-osios oro eskadrilės vado pavaduotojo pareigas. Likviduojant Lietuvos liaudies kariuomenę, 1940 m. spalio mėn. perkeltas į Raudonosios armijos 29-tojo šaulių teritorinio korpuso Atskirąją aviacijos eskadrilę. 1941 m. birželio 14 d. sovietų saugumo suimtas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro 1943 m. sausio 13 d. nutarimu nubaustas 5 m. laisvės atėmimu. Drauge su grupe kitų represuotų eskadrilės kariškių išgabentas į Kraslagą, kur mirė 1944 m. 

1941 m. birželio 14–15 d. sovietų saugumo taip pat buvo suimti Atskirosios aviacijos eskadrilės karininkai: Petras Urbėtis, Antanas Navaitis, Balys Dabušis, Balys Morkūnas, Jonas Valys, Stasys Šeštokaitis, Juozas Martusas, Medardas Vasiliauskas, ginklininkas Viktoras Sakalas, gydytojas Antanas Janulis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11742, l. 2, 2atv., 6-1.

1941 m. gegužės 5 d.

Karo lakūnas, kapitonas, S. Jasiunskas (g. 1907 m.) dirbo Lietuvos karo aviacijos dirbtuvių administracijoje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. spalio 22 d. atleistas iš kariuomenės. 1941 m. gegužės 3 d. sovietų saugumo suimtas. Apkaltintas priklausymu antisovietinei organizacijai. Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui evakuojant kalinius iš kalėjimo Kaune, išgabentas į kalėjimą Minske. Pavyko išsigelbėti per NKVD vykdytas masines politinių kalinių žudynes Červenėje ir grįžti į Lietuvą. Antrajam pasauliniam karui baigiantis pasitraukė į Vakarus. Mirė 1945 m. Vokietijoje, Miundeno karo pabėgėlių stovykloje.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, SB P-11701, l. 16-3.

1941 m. sausio 25 d.

Karo lakūnas, kapitonas A. Švarplaitis (g. 1911 m.) buvo Lietuvos karo aviacijos 3-čios oro eskadrilės vado adjutantu. Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą ir pradėjus naikinti Lietuvos kariuomenę, A. Švarplaitis  1940 m. liepos 27 d. iš kariuomenės buvo atleistas, o 1940 m. gruodžio 13 d. Raudonosios armijos Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos 11-os armijos kariškių sulaikytas bandant nelegaliai pereiti sieną su Vokietija. Apkaltintas, kad 1940 m. rugpjūčio mėn. nelegaliai pasitraukė į Vokietiją, o vėliau grįžo į Lietuvą ir Vokietijos žvalgybai rinko duomenis apie Lietuvoje dislokuotus Raudonosios armijos karinius dalinius. Karo tribunolo 1941 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu nubaustas mirties bausme. Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, į SSRS gilumą evakuojant kalinius iš kalėjimo Kaune, 1941 m. birželio 24 d. sušaudytas netoli Minsko.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 37387/3, SB, l. 24-2.

1941 m. gruodžio 3 d.

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio Operatyvinio čekistinio skyriaus  kaltinamoji išvada Eugenijui Šalkauskui. 1942 m.

Dokumentas rusų kalba.

Karo lakūnas, leitenantas E. Šalkauskas (g. 1891 m.) dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose su bolševikais, vėliau tarnavo Lietuvos karo aviacijos mokyklos instruktoriumi, orlaivių kovos būrio vadu. 1923 m. atsisakė karininko karjeros, išleistas į atsargą. Dirbo mokytoju Rokiškio gimnazijoje. 1941 m. birželio 14 d. sovietų saugumo suimtas, išvežtas į SSRS NKVD Kraslagą, kur mirė 1942 m. sausio 30 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 43946/3, t. 1, l. 14, 14atv., SB, l. 10-1.

1941 m. kovo mėn.

Jonas Valys SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lageryje. 1942 m. gegužės 7 d.

Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro protokolo išrašas dėl 3 m. laisvės atėmimo bausmės skyrimo Jonui Valiui. 1943 m. lapkričio 25 d.

Dokumentas rusų kalba.

Karo lakūnas, jaunesnysis leitenantas J. Valys (1913–1963) tarnavo Lietuvos karo aviacijos 6-ojoje (žvalgybos) oro eskadrilėje, dislokuotoje Panevėžyje, Pajuostės aerodrome. Likviduojant Lietuvos liaudies kariuomenę, 1940 m. spalio mėn. perkeltas į Raudonosios armijos 29-tojo šaulių teritorinio korpuso Atskirąją aviacijos eskadrilę. 1941 m. birželio 14 d. sovietų saugumo suimtas, drauge su grupe kitų represuotų eskadrilės kariškių išgabentas į Kraslagą. Apkaltinus, kad tarnavo Lietuvos karo aviacijoje ir taip „stiprino Lietuvos buržuazinę-fašistinę santvarką“, Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro 1943 m. lapkričio 5 d. nutarimu nubaustas 3 m. laisvės atėmimu. 1944 m. paleistas iš SSRS NKVD Temlago, Mordovijos ATSR be teisės išvykti už lagerio ribų. 1946 m. grįžo į Kauną. 1956 m. J. Valys SSRS karo prokurorui adresuotame prašyme panaikinti teistumą rašė, kad buvo suimtas dėl jam nežinomų priežasčių, nors buvo neseniai gulėjęs ligoninėje, tuo metu vis dar sirgo plaučių uždegimu. Saugumo karininkas ir civiliai apsirengęs asmuo grasindami pistoletu, jį įmetė į kažkokio pastato rūsį Ukmergėje. Po kelių valandų patalpino į neuždengtą krovininę mašiną, kurioje kartu su kitais suimtaisiais lyjant lietui pragulėjo 5–6 val. Šiltesnių rūbų pasiimti neleido. Jonavos geležinkelio stotyje jį visiškai nusilpusį kareiviai tiesiog įmetė į vagoną, kuriame nežinia kiek dienų pragulėjo su aukšta temperatūra, praradęs sąmonę ir kovodamas su mirtimi. Kalint Kraslage ir be poilsio dienų dirbant miško darbus, negaunant pakankamai maisto ir spaudžiant stipriam šalčiui  gyvybė nuolat kabojo ant plauko. Vėliau per Kansko lagerio punktą etapuotas į  Temlagą, kuriame po bausmės atlikimo, iki 1946 m. rugpjūčio mėn. privalėjo dirbti samdomu darbuotoju. Grįžęs į Kauną, dirbo iki 1956 m. Vėliau dėl lageriuose sugadintos sveikatos ir nuolatinių ligų tapo visiškai nedarbingu. Karo Tribunolo 1957 m. nutartimi Ypatingojo pasitarimo nutarimas panaikintas, baudžiamoji byla nutraukta, nes nebuvo nusikaltimo sudėties.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-2099, t. 1, l. 6-1, 18; SB, l. 6-2.

1950 m. gegužės–rugsėjo mėn.

Lietuvos karo aviacijos lėktuvas ANBO-41 pažymėtas sovietine simbolika.

Skelbta https://www.korbutas.lt/lietuvos-karo-aviacijos-lektuvu-zenklai/

Karo lakūnai: majoras Petras Masys (1908–1975), leitenantas Aleksandras Kostkus-Kostkevičius (1912–1999), jaunesnysis puskarininkis Aleksandras Guja (g. 1915 m.), puskarininkis Juozas Astikas (g. 1914 m.), likviduojant Lietuvos liaudies kariuomenę, 1940 m. spalio mėn. perkelti į Raudonosios armijos 29-tojo šaulių teritorinio korpuso Atskirąją aviacijos eskadrilę, dislokuotą Pivonijos aerodrome prie Ukmergės. Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, jie nepakluso eskadrilės vado majoro Jurgio Kovo (Kopukovo) nurodymui trauktis į SSRS gilumą – skristi į Gomelį, Baltarusijos SSR. Jų pilotuojami lėktuvai ANBO-41 ir ANBO-51 iš Pabradės aerodromo vietoje Gomelio, grįžo atgal į Ukmergę. Į SSRS gilumą besitraukančius majoro J. Kovo ir jo pavaduotojo leitenanto Jarčiuk bei leitenanto Juozo Kalasiūno ir politinio vadovo Zaikos pilotuojamus lėktuvus Baltarusijoje numušė Raudonosios armijos priešlėktuvinė gynyba, jais skridę lakūnai žuvo. Baltarusijoje taip pat buvo apšaudytas A. Kostkaus-Kostkevičiaus ir kapitono Vaclovo Žuko pilotuojamas ANBO-41, tačiau jiems pavyko apsisukti ir grįžti į Lietuvą. Lietuvos karo aviacijos lėktuvai, nors ir pažymėti sovietine simbolika, raudonarmiečiams nebuvo žinomi, todėl buvo apšaudyti kaip „priešo lėktuvai“.

Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui, karo lakūnai M. Bužėnas (1916–2012) ir V. Žukas (1908–1963) pasitraukė į Vakarus, vėliau persikėlė į JAV, kur ir mirė. P. Masys, A. Kostkus-Kostkevičius, A. Guja sovietų saugumo 1950 m. buvo suimti ir Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) „už Tėvynės išdavimą“ buvo nubausti 25 m. laisvės atėmimu.  J. Astikas suimtas 1951 m., Karo tribunolo 1952 m. nubaustas 25 m. laisvės atėmimu. Sumažinus bausmės terminus 1956 m. paleisti iš įkalinimo.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 36593/3, t. 1, l. 6-1, 57-1, 114-1; b. 20035/3, l. 8-1.

1940 m. rugsėjo 25 d.

Lagaminas su radijo stotele (siųstuvu ir imtuvu), kurį V. Purviui įteikė Vokietijos žvalgybos atstovai, kad būtų perduotas Vokietijos konsulato Kaune darbuotojams. 1940 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvos SSR NKVD pažyma apie V. Purvio sušaudymą 1941 m. birželio 26 d. Baltarusijos SSR, Polocko rajone, netoli Bigosovo geležinkelio stoties iš Lietuvos SSR NKVD kalėjimo Nr. 1 Kaune evakuojant kalinius į SSRS gilumą. Ne vėliau kaip 1944 m. gegužės 8 d.

Dokumentas rusų kalba.

V. Purvys (g. 1921 m.) nuo 1940 m. kovo 1 d. tarnavo Lietuvos karo aviacijos mokykloje, Ryšių tarnybos radijo telegrafistu. Raudonosios armijos daliniams įžengus į Lietuvą ir sudarius marionetinę Liaudies vyriausybę, 1940 m. liepos 28 d. „pasiryžo bėgti į Vokietiją, nes nenorėjo naujomis sąlygomis Lietuvoje gyventi“. Rytų Prūsijoje buvo sulaikytas ir apklaustas Vokietijos žvalgybos. Jam buvo duota užduotis grįžti į Lietuvą ir rinkti informaciją apie Raudonosios armijos dalinius. Į Lietuvą vyko kelis kartus. Antrą kartą atvykęs į Lietuvą, rinko informaciją apie Raudonosios armijos karo aviaciją, kurią kartu su lagaminu turėjo perduoti Vokietijos konsulato Kaune darbuotojams. Sovietų saugumo 1941 m. rugsėjo 21 d. buvo suimtas. Saugumui apie jį pranešė slaptas NKVD bendradarbis, kurtu su V. Purviu tarnavęs Lietuvos karo aviacijoje. Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, į SSRS gilumą evakuojant kalinius iš kalėjimo Kaune, 1941 m. birželio 26 d. sušaudytas Baltarusijos SSR, Polocko rajone, netoli Bigosovo geležinkelio stoties.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 5858/3, l. 14, 151-3, 54.

1940 m. lapkritis–1941 m. sausis.

Vlado Klapatausko baudžiamosios bylos viršelis

1941 m.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos kariuomenės šauktiniai 1939–1940 m. tarnavę karo aviacijos daliniuose Kaune ir Šiauliuose, sovietų okupantams likvidavus Lietuvos liaudies kariuomenę, 1940 m. spalio mėn. buvo perkelti tarnauti į Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso dalinius Vilniuje. 1940 m. lapkričio 2 d. mašinų kolona vežant juos į naująją tarnybos vietą, Alfonsas Macijauskas ir Vladas Klapatauskas iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą, kurią, susitaręs su kitais kariais, nupirko Balys Norkūnas. Kariai sovietų saugumo buvo suimti ir 1941 m. kovo mėn. Karo tribunolo nuosprendžiu už „draudžiamos vėliavos iškėlimą ir antisovietinę propagandą“ buvo nubausti įvairiomis laisvės atėmimo  bausmėmis: B. Norkūnas, Stasys Klusas – 10 m., A. Macijauskas, Juozas Kaušyla, Konstantinas Baltrušaitis – 5 m., V. Klapatauskas – 4 m., Kostas Žalalis – 3 m.

B. Norkūnas mirė lageryje 1941 m., J. Kaušyla ir K. Žalalis – 1942 m. K. Baltrušaitis į laisvę paleistas 1955 m.

Duomenų apie kitų karių likimus nerasta.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 45144/3, l. 11-5, 22-2, 35-1, 45-4, 59-2, 70-4, 95-4; b. 44192/3, t. 1, l. 10a-1, PPB, viršelis.