1926 metų balandžio 4 dieną buvo įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija. Jos įkūrimą įtvirtino popiežiaus Pijaus XI apaštališkoji bulė Lituanorum gente. Šią bažnytinę provinciją sudarė Kauno metropolinė arkivyskupija ir keturios vyskupijos, viena iš jų – Vilkaviškio.

Įkurta Vilkaviškio vyskupija buvo bene mažiausia iš visų – už ją mažesnė buvo tik Kaišiadorių vyskupija. Vilkaviškio vyskupija susikūrė iš Seinų vyskupijos dalies, likusios Lietuvos valstybės teritorijoje. Kita Seinų vyskupijos dalis atiteko Lenkijai ir buvo prijungta prie Lomžos vyskupijos. Pirmuoju vyskupijos vyskupu tapo Antanas Karosas, jo padėjėju – vyskupas koadjutorius Mečislovas Reinys. Parapijinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia buvo pertvarkyta į katedrą.

Sovietmečiu vyskupijos gyvenimas buvo varžomas: sovietinė valdžia nugriovė karo metais apgadintą katedrą, 1949 metais vyskupiją prijungė prie Kauno arkivyskupijos, uždarinėjo šventoves, kalino kunigus. 1989 metais Vilkaviškio vyskupija vėl atgavo savarankiškumą, jos vyskupu paskirtas Juozas Žemaitis, o 1991 metais popiežius Jonas Paulius II Lietuvos bažnytinę provinciją pertvarkė į Kauno ir Vilniaus metropolijas. Vilkaviškio vyskupija priskirta Kauno metropolijai.

Minint Vilkaviškio vyskupijos įkūrimo šimtmetį, kviečiame apžiūrėti virtualią parodą „Marijampolės krašto sakralinis paveldas XX a. 6–7 dešimtmečių nuotraukose“.

Parodoje pristatomos XX a. 6–7 dešimtmečiais darytos Vilkaviškio vyskupijos Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio dekanatų bažnyčių, jų interjerų bei kitų sakralinių objektų nuotraukos. Nežinomo autoriaus užfiksuoti kadrai atskleidžia Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių būklę sovietmečiu. Prie nuotraukų pateikti istoriniai aprašai. Fotografijose užfiksuota architektūra liudija ne tik apie pastatus ir jų būklę, bet ir tikinčiųjų valią sovietmečiu išsaugoti ir turėti savo bažnyčias kaip tikėjimo ir tapatybės tvirtoves. Parodoje pristatomos sovietmečiu veikusios laikinosios bažnyčios, tapusios prieglobsčiu tikintiesiems po Antrojo pasaulinio karo praradimų, kol atkurta Nepriklausomybė leido atstatyti Vilkaviškio, Alvito, Sintautų ir kitas šventoves. Dalies užfiksuotų bažnyčių interjerų, altorių bei kitų sakralinių objektų šiandien pamatyti jau nebegalime – jie restauruoti arba pertvarkyti, todėl šios fotografijos yra svarbus istorinis šaltinis, leidžiantis pažinti autentišką anuometį jų vaizdą.

Siekiant kuo tiksliau identifikuoti ir aprašyti parodoje pristatomus bažnyčių interjero objektus, pirmiausia remtasi Kultūros vertybių registro duomenimis ir bažnyčių parapijų interneto svetainėse skelbiama informacija. Tais atvejais, kai altorių titulai šiuose šaltiniuose nebuvo nurodyti arba jų nepavyko patikimai nustatyti, jie įvardyti pagal nuotraukose vaizduojamą ikonografiją.

Kauno regioninis valstybės archyvas nuoširdžiai dėkoja Lietuvos kultūros tarybai už skirtą finansavimą, kuris suteikė galimybę papildyti archyvo fondus šiomis Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijai ir sakralinio paveldo pažinimui reikšmingomis nuotraukomis. Šių istorinių šaltinių įsigijimas ne tik praturtina archyvo fondus, bet ir leidžia visuomenei geriau pažinti Lietuvos bažnyčias bei jų istoriją sovietmečiu. Lietuvos kultūros tarybos parama prisidėjo prie to, kad šie vertingi dokumentai būtų išsaugoti ir pristatyti visuomenei.

Kviečiame susipažinti su paroda!