Algirdo Rakausko nuotrauka.
Mūza Rubackytė: „Juozas Domarkas visuomet sukuria natūralią, neįtemptą darbo atmosferą, tačiau visuomet išlieka reiklumas. Jo dvasinis asmenybės platumas, nepakartojamas humoro jausmas, gebėjimas nepažeminant, nežeidžiant, tarsi žaidžiant iš orkestro išreikalauti kokybišką atlikimą visada palieka nepakartojamą įspūdi. Maestro kartais sugeba būti kaip papykęs tėvas, o kartais kaip bičiulis, tai labai imponuoja. Juozo Domarko repertuaras yra beribis. Ypač gerbtinas jo kūrybinis įnašas į pirmuosius lietuvių simfoninės muzikos kūrinių atlikimus. Maestro interpretacijos pasižymi labai aiškia struktūra ir forma: ar tai būtų Beethovenas, ar rusų muzika – visa tai yra jo meninės tapatybės dalis.“
(Domarkas J. „Pusė šimtmečio su orkestru“. Vilnius, 2025, p. 104 psl.).
LLMA F. 875, ap. 1, b. 125, l. 32.