Virtualios parodos / Įtraukios istorijos |

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Žinių dalies viršininko J. Žilinsko paraiška pagaminti baldus.

1919 m. kovo 28 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Atsisiųsti

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Pastatas Kaune, Miškų g. Nr. 13 (iš pradžių vadinosi Girinės gatvė).

1931 m.

1919 m. pavasarį jame įsikūrė ir veikė Žvalgybos skyrius. Po to iki 1933 m. spalio mėnesio pabaigos jame dirbo Valstybės saugumo departamentas bei jo pirmtakės.

Lietuvos policija 1918–1928. I, Kaunas, 1930 m.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Leidimas įeiti ir būti Žvalgybos skyriaus būstinėje.

1919 m.

Ant kartono lapelio išrašytas leidimas išduotas Žvalgybos skyriaus tarnautojui Juozui Rinkevičiui.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Atsisiųsti

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Bronius Vėžys.

1927 m.

Vienas pirmųjų Žvalgybos skyriaus tarnautojų. 1923 m. B. Vėžys perkeltas dirbti į politinę policiją ir 1926 m. gruodžio 17–23 d. buvo jos direktoriumi. Įkūrus Valstybės saugumo departamentą, paskirtas pirmuoju Agentūros skyriaus viršininku, vėliau dirbo VSD inspektoriumi.

Kauno regioninis valstybės archyvas.

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Broniaus Vėžio prašymas sumokėti jau tris mėnesius nemokamą algą.

1919 m. spalio 1 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Atsisiųsti

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Jonas Kazlauskas gimtajame kaime.

Kone du dešimtmečius J. Kazlauskas dirbo žvalgyboje: iš pradžių Žvalgybos skyriuje, vėliau – skirtingose saugumo struktūrose.

Jūros Kazlauskaitės-Goštautienės nuotrauka.

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

J. Kazlausko prašymas leisti atostogų.

1921 m. gruodžio 1 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Atsisiųsti

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Žvalgybos skyriaus valdininkė Bronė Gorčinskaitė-Survilienė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Atsisiųsti

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

M. Lipčiaus prašymas skirti būstą Žvalgybos skyriaus kanceliarijos vedėjo Aleksandro Survilos šeimai.

1923 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Atsisiųsti

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Žvalgybos skyriaus valdininko Andriaus Chmieliausko tarnybinis pažymėjimas.

1920 m.

A. Chmieliauskas Žvalgybos skyriuje tarnavo nuo 1919 m. pavasario. 1920 m. spalio 21 d. jis, būdamas 6-ojo žvalgų punkto viršininku, pateko į lenkų nelaisvę ir buvo nužudytas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Atsisiųsti

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Andriaus Chmieliausko sesers Teofilės prašymas priimti tarnauti į Žvalgybos skyrių.

1921 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Atsisiųsti

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Teofilės Chmieliauskaitės ir Stasio Pundzevičiaus vestuvinė nuotrauka.

Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga.

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Petro Kirlio prašymas išmokėti Žvalgybos skyriaus valdininkei Salomėjai Tamošiūnaitei-Užupienei jos broliui Pranui Tamošiūnui priklausiusį atlyginimą.

1923 m.

P. Tamošiūnas buvo vienas pirmųjų Žvalgybos skyriaus pareigūnų. 1919 m. lapkričio 17 d. jis, būdamas 2-ojo žvalgų punkto viršininku, pateko į bolševikų nelaisvę, buvo išvežtas į Maskvą ir ten nužudytas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Atsisiųsti

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Maskvos lietuvių studentų draugijos „Rūta“ vakaro, per kurį suvaidinta rašytojos Liudvikos Didžiulienės-Žmonos pjesė „Lietuvaitės“, dalyviai.

1914 m.

Ketvirtas iš kairės stovi Kostas Avižienis. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės sėdi spektaklio režisierius L. Gira.

1921 m. K. Avižienis buvo paskirtas Lietuvos karo atašė Rusijoje padėjėju. 1922 m. sausio 2 d. jį Lietuvos atstovybėje Maskvoje nušovė čekistas Želudkovas-Pavlovas.

Kauno miesto muziejus.