Nuolatinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos rengimo komisija ir jos darbas
1920 m. gegužės mėn. 20 d. buvo sudaryta nauja Steigiamojo Seimo Konstitucijos projekto rengimo komisija – nuo krikščionių demokratų bloko: Kazimieras Bizauskas, Zigmas Pranas Starkus, Justinas Staugaitis, Kazimieras Steponas Šaulys, Antanas Tumėnas (pirmininkas), Juozas Vailokaitis; nuo valstiečių liaudininkų bloko: Kazys Grinius, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Mykolas Sleževičius (vicepirmininkas), Matas Untulis; socialdemokratai Vincas Čepinskis ir Kazimieras Venclauskas; nuo žydų Maksas Soloveičikas; nuo lenkų Adolfas Grajevskis. Per dvejus Komisijos darbo metus komisijos sudėtis keitėsi. Kurį laiką joje dirbo Kazimieras Ambrozaitis, Vladas Lašas, Mykolas Marma, Vladas Natkevičius, Petras Ruseckas ir dar keletas kitų.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943 m.)
Steigiamojo Seimo Konstitucijos projekto rengimo komisijos narė, Steigiamojo Seimo narė, pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio pirmininkė.
Vilnius, data nenustatyta. Fotostudijos „Moderne“ fotografija.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-44231.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Vincas Čepinskis (1871–1940 m.)
Steigiamojo Seimo Konstitucijos projekto rengimo komisijos narys, Steigiamojo Seimo narys, mokslininkas.
Londonas, [1920 m.]
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20775.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Kazys Grinius (1866–1950 m.)
Steigiamojo Seimo Konstitucijos projekto rengimo komisijos narys, Steigiamojo Seimo narys, Ministras Pirmininkas.
Kaunas, [1936–1937 m.]. K. Baulo fotografija.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-21765.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Petras Ruseckas (1883–1945 m.)
Steigiamojo Seimo Konstitucijos projekto rengimo komisijos narys (1920-06–1922-02), Steigiamojo Seimo narys, leidėjas.
Kaunas, [1920 m.]. „Ekonominės karių bendrovės“ fotografija.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20457.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Prelatas Justinas Staugaitis (1866–1943 m.)
Steigiamojo Seimo Konstitucijos projekto rengimo komisijos narys, Lietuvos Tarybos vicepirmininkas, Steigiamojo Seimo narys.
Kaunas, [1924–1925 m.]. J. Kliučinskienės fotografija.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-23574.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Kazimieras Venclauskas (1880–1940 m.)
Steigiamojo Seimo Konstitucijos projekto rengimo komisijos narys, Steigiamojo Seimo narys.
Šiauliai, [1918–1919 m.]
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A014-P062.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Vladas Lašas (1892–1966 m.)
Steigiamojo Seimo Konstitucijos projekto rengimo komisijos narys, Steigiamojo Seimo narys, alergologijos pradininkas Lietuvoje.
Kaunas, 1929 m. birželio 15 d. Fotostudijos „Modern“ vinjetė.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, V151-P014.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Steigiamojo Seimo Redakcijos komisija
Konstituciją redagavo Steigiamojo Seimo Redakcijos komisija, kurios pirmininkas buvo Antanas Tumėnas, vicepirmininkas Mykolas Sleževičius, redaktorius Zigmas Starkus, nariai: prel. Kazimieras Šaulys ir Kazimieras Venclauskas.
Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo priimta 1922 m. rugpjūčio 1 d.
Už Konstituciją balsavo krikščionių demokratų blokas, susilaikė valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų atstovai, prieš balsavo vienas nepartinis J. Zubauskas. Konstituciją sudarė preambulė ir 15 skyrių su 108 paragrafais.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Antanas Tumėnas (1880–1946 m.)
Steigiamojo Seimo Konstitucijos projekto rengimo komisijos, Redakcijos komisijos pirmininkas, Steigiamojo Seimo narys, teisininkas.
[1924 m.]
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-22075.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Steigiamojo Seimo Konstitucijos projekto rengimo komisijos pirmininko Antano Tumėno suformuluotos tezės, atspindinčios jo požiūrį į būsimąją komisijos darbo tvarką.
1920 m. birželio 24 d.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1557, ap. 1, b. 168, l. 13.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Mykolas Sleževičius (1882–1939 m.)
Steigiamojo Seimo Konstitucijos projekto rengimo komisijos, Redakcijos komisijos vicepirmininkas, Steigiamojo Seimo narys, teisininkas.
[Kaunas], data nenustatyta.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 4-03991.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Zigmas Starkus (1892–1942 m.)
Steigiamojo Seimo Redakcijos komisijos redaktorius.
Kaunas, 1929 m. J. Tallat-Kelpšienės fotografija.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-23392.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Steigiamojo Seimo Bendrosios teisės komisijos ekspertų nuomonės dėl Konstitucijos projekto. Šeštasis–devintasis posėdžiai.
1922 m. birželio 8–11 d.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1557, ap. 1, b. 171, l. 7, 1, 2, 3.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Aleksandras Stulginskis (1885–1969 m.)
Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo paskelbta 1922 m. rugpjūčio 6 d., pasirašyta Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas einančio Steigiamojo Seimo Pirmininko Aleksandro Stulginskio, Ministro Pirmininko Ernesto Galvanausko ir visų Ministrų Kabineto narių.
Kaunas, [1920 m. gegužės 15 d.]. Atvirukas.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-42013.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Ernestas Galvanauskas (1882–1967 m.)
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
Data nenustatyta. A. Kliučynskio fotografija.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-03718.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Lietuvos Valstybės Konstitucija.
1922 m. rugpjūčio 6 d.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 814, l. 99, 99 a. p., 100, 100 a. p., 101, 101 a. p., 102, 102 a. p.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Lietuvos Respublikos atstovybės Amerikoje raštas laikraščio „Darbininkas“ redakcijai Bostone dėl Lietuvos Valstybės Konstitucijos atspausdinimo.
Dėl Lietuvos Valstybės Konstitucijos spausdinimo lietuvių ir anglų kalbomis buvo kreiptasi į JAV lietuvių organizacijų leidinių Vytis, Vienybė, Draugas ir kitasredakcijas.
1922 m. spalio 30 d.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F. 656, ap. 1, b. 677, l. 3.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Lietuvos Valstybės Konstitucijos anglų kalba, išleistos Lietuvių informacijos biuro JAV, ištrauka.
1924 m.
Konstituciją turėjo visi Lietuvos konsulatai.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F. 656, ap. 5, b. 8, l. 53.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Kazimieras Bizauskas (1893–1941 m.)
Kazimieras Bizauskas parengė spaudai Lietuvos Valstybės Konstitucijos neoficialų leidinį su paaiškinimais.
Londonas, [1920 m.]
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20775.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
„Lietuvos Valstybės Konstitucija su paaiškinimais“.
Neoficialus leidinys, išleido V. Jankūnaitė. Parengė Kazimieras Bizauskas.
Kaunas, 1922 m.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 1352, l. 152, 163 a. p., 164, 164 a. p., 165, 165 a. p., 166, 166 a. p., 167, 167 a. p., 168.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto reikalų vedėjo raštas Lietuvos Respublikos švietimo ministerijai.
1923 m. liepos 27 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, skelbiantį, kad rugpjūčio 1 d. – „Valstybės Konstitucijos paskelbimo dieną iškilmingai paminėti ir skaityti Valstybės įstaigose nedirbama diena“.
1923 m. liepos 30 d.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 391, ap. 4, b. 633, l. 40.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Kareivinių miegamasis.
Užrašas ant sienos – 1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją.
XX a. 4 deš.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-12653.
„Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“ (LCVA)
Pabaiga
1922 m. Valstybės Konstitucijoje įteisintas valdžių padalijimo principas ir apibrėžtos Seimo, Vyriausybės ir Teismo galios ir kompetencijos patvirtino, kad Lietuvos valstybės valdymo forma buvo demokratinė parlamentinė respublika.
„1922 metų Konstitucija yra vienintelė demokratiškai priimta ir demokratinio turinio Lietuvos valstybės konstitucija iš tarpukario konstitucinio paveldo.“ (Dainius Žalimas).
1992 metų Konstitucijos 1-o straipsnio nuostata, kad „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ pažodžiui perimta iš 1922 metų Konstitucijos 1-o straipsnio. Taip pat perimti – parlamentinės respublikos tradicija ir Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, pagarbos žmogaus teisėms svarbiausių nuostatų dėmenys.