1922 metų rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją. Jos originalas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve. Lietuvos Valstybės Konstitucija yra įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentas.

LIETUVIŲ TAUTA – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,

– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ

1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambolė

Konstitucinių dėsnių užuomazgų randame Lietuvos Statutuose: apribota valdovo veiksmų laisvė, valdžių padalijimo pradmė Antrajame Statute, kuriame įteisintas teritorinės luominės pilietinės tautos atstovavimas Seime, o Seimas – aukščiausia įstatymų leidybos institucija. „[...] Lietuvos Statutai (1529, 1566 ir 1588 m.) yra vieni geriausių tuometinės Europos teisėkūros pavyzdžių. Jie neatsirado tuščioje vietoje – Statutuose kodifikuota ir susisteminta tuometinė paprotinė teisė, teismų praktika ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių aktai. [...] (prof. dr. Dainius Žalimas). Net XIX a. viduryje, [...] iš Europos politinio žemėlapio išbrauktos Lietuvos valstybės bajorams ne ATR 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija, bet Lietuvos Statutas tebebuvo jų teisių ir laisvės įkūnytojas“ (prof. dr. Irena Valikonytė).

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas yra pirmasis konstitucinės reikšmės dokumentas, skelbiantis nepriklausomą demokratinę valstybę su sostine Vilniumi, laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Šis Aktas skelbia tikslą sušaukti demokratiniu būdu renkamą Steigiamąjį Seimą, kuris turės nustatyti valstybės pagrindus ir santykius su kitomis valstybėmis. 

1918–1920 m. Lietuvos valstybingumo pamatus teisiškai įtvirtino trys laikinosios konstitucijos.

1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Taryba priėmė atkurtos nepriklausomos Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius – pirmąją Laikinąją Konstituciją. Svarbiausia valstybės institucija Pamatiniuose Dėsniuose nurodyta Valstybės Taryba – vienintelis įstatymų leidžiamasis susirinkimas (organas). Valstybės Tarybos Prezidiumas Laikinojoje Konstitucijoje buvo įvardytas kaip kolegialus valstybės vadovas, laikinai vykdantis „aukščiausios vyriausybės funkcijas“. Nurodyta, kad kiekvieną Prezidiumo (susidedančio iš prezidento ir dviejų viceprezidentų) aktą privalo pasirašyti visi trys jo nariai bei parašu patvirtinti Ministrų Kabineto atstovas. 1919 m. balandžio 4 d. buvo papildyti „Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai“ – įsteigta Lietuvos Valstybės Prezidento institucija. Prezidento institucija pakeitė kolegialų Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumą. 1919 m. Valstybės Prezidentui buvo pavesta vykdomoji valdžia, kurią jis vykdė per Ministrų Kabinetą, atskaitingą Valstybės Tarybai. 

1920 m. birželio 4 d. Steigiamasis Seimas priėmė trečiąją Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją.

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją. Ji susidėjo iš nedidelės preambulės ir 108 straipsnių, suskirstytų į 15 skyrių. Preambulėje skelbiama, kad Konstituciją priėmė Lietuvos tauta per savo įgaliotuosius atstovus, susirinkusius į Steigiamąjį Seimą. Lietuva skelbiama demokratine respublika, kurioje suvereni valstybės valdžia priklauso Lietuvos tautai. Valstybės valdžios vykdymas pavedamas Seimui, Vyriausybei ir Teismui.

1922 m. rugpjūčio 6 d. Konstituciją pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas einantis Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis ir septintojo Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto nariai. Archyve saugoma Steigiamojo Seimo priimta 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija – reikšmingiausia tarpukario Lietuvos konstitucija. Šis dokumentas, tiesiogiai kilęs iš Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto nuostatų, tvirtai teisiškai apibrėžė buvusią laikiną valstybės valdžios sistemą ir užbaigė nepriklausomos valstybės kūrimo procesą.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos Valstybės Konstitucijos šimtmetį, parengė virtualią parodą „Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“. Didžioji dalis rašytinių dokumentų, susijusių su konstitucijų rengimu ir priėmimu, saugoma Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto fonde Nr. 923 ir Antano Tumėno fonde Nr. 1557. Virtualią parodą vizualiai papildo konstitucijų rengėjų portretai.

Kviečiame apžiūrėti!