1922 m. vasario 15 d. buvo priimtas Žemės reformos įstatymas, kuriuo įtvirtinta nenusavinamos žemės norma – 80 hektarų. Likusi dalis, išmokant kompensaciją, buvo nusavinta ir atiduota Žemės fondui. Žemė iš šio fondo neatlygintinai skirta tik kariams savanoriams, o bežemiai ir mažažemiai, norėję gauti žemės, turėjo ją išsipirkti. Reforma nulėmė vienkiemių (fermerių ūkių) susidarymą Lietuvoje.

Nuotraukose: Biržų apskrities Papilio valsčiaus Papilio miestelio ir Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Liškiavos miestelio išskirstymo vienkiemiais planai.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas