1944–1953 m. Lietuvoje vyko partizaninis karas, nukreiptas prieš sovietinę okupaciją. Jau 1944 m. rudenį pradėjo kurtis partizanų būriai, jų gretos sparčiai didėjo, imta formuoti rinktines, apygardas, sritis. 1949 m. įsteigus Lietuvos laisvės kovų sąjūdį (LLKS) buvo sukurta vieninga kovos strategija, taktikos kryptys ir suformuota aukščiausioji partizanų vadovybė. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pareigas ėjo Jonas Žemaitis-Vytautas, vėliau – Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Partizanais buvo apie 50 000 asmenų, didžioji jų dalis – jauni vyrai, ūkininkų, mažažemių ir bežemių tėvų sūnūs, neturėję jokio specialaus karinio parengimo. Kovoje už laisvą Lietuvą žuvo apie 20 000 partizanų.

Nuotraukoje: Lietuvos partizanų leidinio „Mes nemirę“ viršelis.

Lietuvos ypatingasis archyvas.