1944 m. vasarą, bijodami sovietinių represijų, tūkstančiai lietuvių pradėjo trauktis iš Lietuvos į Vakarus. 1945 m. daugelis jų buvo apgyvendinti perkeltųjų asmenų, vadinamosiose dipukų (angl. displaced persons (DP) – perkeltieji asmenys) stovyklose, Vokietijoje ir kitose šalyse. 1946 m. jose buvo apie 60 000 lietuvių. Po kelerių metų, atsiradus galimybei vykti į JAV, Kanadą bei kitas šalis, dipukų stovyklos pamažu ištuštėjo.

Nuotraukoje: Zedelgemo (Belgija) belaisvių stovykloje gyvenusių lietuvių leisto šeštadieninio laikraščio „Mūsų Viltis“ viršelis.

1946 m. vasario 16 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.