Išeivijos rašytojų karta, vadinama žemininkais, susikūrė 1951 m., išspausdinus poezijos antologiją „Žemė“, kurios redaktoriumi buvo Kazys Bradūnas. Antologiją sudarė Juozo Kėkšto, Kazio Bradūno, Alfonso Nykos-Niliūno, Henriko Nagio, Vytauto Mačernio, žuvusio Lietuvoje, kūriniai bei filosofo Juozo Girniaus straipsnis „Žmogaus prasmės žemėje poezija“. Visus žemininkus jungė prarastosios žemės tematika, Tėvynės, namų ilgesys, kankinio sąmonė buvo transformuojama į kūrėjo žodį, autoriai analizavo žmogaus situaciją ir jo likimą pasaulyje, ieškojo atsakymų į egzistencinius būties prasmės klausimus. Žemininkai savo kūryba atliko ir poetinės kalbos reformą – dainingą poezijos tipą pakeitė modernios struktūros tekstai.
Nuotraukoje: Išeivijos rašytojų kartos, vadintos žemininkais, atstovai. Iš kairės: 1. Kazys Veselka, 2. Henrikas Nagys, 3. Birutė Vaitkūnaitė-Nagienė, 4. Birutė Pūkelevičiūtė.
Monrealis, Kanada, [1950 m.]
Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
