KELIAS LKP VADOVYBĖS LINK

Jonavoje gyvenusi gausi Trakimų šeima sunkiai vertėsi, tėvas su 5 sūnumis dirbo staliais, motina skalbė ir su 2 dukromis šeimininkavo namuose. 1929 m. šeima persikėlė gyventi į Kauną. Vyriausioji dukra Stasė pradėjo mokytis Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje, bet trūkstant lėšų mokymuisi, po metų iš jos išėjo. Baigusi mašininkių kursus, įsidarbino Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamente mašininke.

Gyvendama Kaune S. Trakimaitė įsitraukė į slaptą antivalstybinę komunistų veiklą. „Buvau kuopelėj, kabinau vėliavas, platinau literatūrą ir kit., –  savo biografijoje rašė S. Trakimaitė. – Prie sklokų, dezorganizacijų, trockininkų, dešiniųjų nukripimų ir kit. nepriklausiau ir nepritariau.“ 1931 m. ji įstojo į LKP ir tapo nelegaliai veikusio LKP CK sekretoriato darbuotoja.

Išvaizdžiai, E. Jacovskienės žodžiais „nepaprastai švelnaus būdo“, merginai, gavusiai partinį slapyvardį Lida, buvo pavestos sekretoriato techninio aprūpinimo, ryšių palaikymo ir kitos įvairios užduotys. 1931 m. užsimezgė S. Trakimaitės draugystė su įtakingu komunistų veikėju, LKP CK Politinio biuro ir sekretoriato nariu, kurį laiką partijos pirmuoju sekretoriumi buvusiu Kaziu Spindžiu. Netrukus jie apsigyveno kartu. Tai suteikė galimybę S. Trakimaitei patekti į aukščiausiosios partijos vadovybės aplinką. K. Sprindys itin pasitikėjo savo gyvenimo drauge ir jos šeima. Ryšiai dar labiau sustiprėjo, jo seseriai Uršulei Sprindytei ištekėjus už S. Trakimaitės brolio Simo Trakimo. Netrukus K. Sprindys naujuosius giminaičius įtraukė į LKP CK techninį aparatą. S. Trakimaitei patikėjo korespondencijos tarp komunistų Kaune ir jų vadovo, LKP atstovo prie Komunistinio internacionalo (Kominterno) vykdomojo komiteto Zigmo Aleksos-Angariečio, gyvenusio Maskvoje, perdavimą. Už darbą LKP CK sekretoriate S. Trakimaitė gaudavo atlygį, kai kuriais duomenimis apie 150 litų per mėnesį. Broliams Simui, Steponui ir Pranui Trakimams buvo pavesta rūpintis nelegalios spaudos spausdinimu, jų stalių dirbtuvėje Kaune, Kęstučio g. 16 buvo įrengta nelegali LKP spaustuvė „Spartakas“.

1938 m.  K. Sprindys Kominterno komisijai Maskvoje S. Trakimaitę ir savo santykius su ja apibūdino taip: „Su ja artimiau asmeniškai susiėjome ir vyru su žmona tapome, regis, 1933 m. pabaigoje. Kartu su ja  gyvenau per paskutinius metus 1933 m. pradžioje man grįžus iš Maskvos. Gyvenau pas ją neregistruotas ir buvau laikomas jos kavalieriumi... Ją laikau sąžininga ir ištikima... Mano žmona politiškai stovi žemesniame lygmenyje negu aš ir [kaip partinis darbuotojas] silpnesnė už mane, bet ištikima partijai“.

VEIKIMAS PRIEŠ KOMUNISTINĮ POGRINDĮ

Į VSD pareigūnų akiratį S. Trakimaitė pateko 1931 m. vasarą. Matyt, tuomet ji buvo sulaikyta ir įtikinta slapta bendradarbiauti, jai duotas pseudonimas Taugėla. Netrukus ji reguliariai pradėjo teikti informaciją apie komunistų vadovybės veiklą, perdavinėti per jos rankas ėjusius LKP CK sekretoriato narių ir Z. Angariečio laiškus, kuriuos VSD pareigūnai nufotografuodavo ir grąžindavo jai atgal.

Turėdama priėjimą prie slapčiausių LKP CK sekretoriato dokumentų, S. Trakimaitė tapo vertinga agente. Per ją VSD galėjo stebėti ir net iš dalies kontroliuoti antivalstybinę LKP veiklą, jos finansavimo iš Maskvos kanalus. Iš S. Trakimaitės gautos informacijos dėka, VSD išsiaiškino ir suėmė LKP CK sekretoriato narius, kitus aktyvius komunistus. Iš LKP CK sekretoriato narių nebuvo suimtas vienintelis K. Sprindys, nes VSD agentūrinei veiklai jis buvo naudingesnis būdamas laisvėje.

Padedant S. Trakimaitei į VSD agentūrinį tinklą buvo įtraukti ir jos broliai, taip pat šliejęsi prie komunistų. 1931 m. Steponas Trakimas tapo VSD agentu Šventaragiu (pseud.), 1935 m. Simas Trakimas buvo užverbuotas agentu Nerutis (pseud.), o Pranas Trakimas – agentu Meldutis (pseud.). Tikėtina, kad VSD pareigūnai būtent per Trakimus pastūmėjo K. Sprindį nelegalios LKP spaustuvės „Spartakas“ įrengimui pasirinkti Trakimų stalių dirbtuves. VSD iš brolių Trakimų gaudavo spaustuvėje spausdinamus leidinius, per juos galėjo kontroliuoti spaustuvės darbą, išaiškinti ir suimti nelegalios komunistinės spaudos platintojus. Vien 1936 m. vasarą ir rudenį buvo suimta apie 10 spaudos kurjerių.

Komunistai ilgą laiką neįtarė Trakimus veikiant prieš juos. VSD stengėsi dirbti kaip įmanoma atsargiau. 1931 m. gruodžio pabaigoje S. Trakimaitė, kartu su grupe komunistų buvo suimta, tačiau kitą dieną vienintelė iš suimtųjų  paleista. Siekiant, kad niekas iš komunistų jos neįtartų, ji buvo atleista iš darbo Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamente.

LKP vadovybė ir toliau pasitikėjo S. Trakimaite, todėl netrukus ji LKP vadovybės prašymu buvo įdarbinta bilietų kontroliere kino teatre „Triumf“ Kaune, kurio savininku buvo Jokūbas Jacovskis. Jo bute vykdavo konspiraciniai LKP vadovų susitikimai, buvo slepiama korespondencija, iš Maskvos gaunami pinigai.

VSD 1936 m. suėmus didžiąją dalį LKP CK sekretoriato narių, Z. Aleksa-Angarietis pradėjo įtarinėti CK esant išdaviką. Tų pačių metų rudenį vienas komunistas apšaukė K. Sprindį provokatoriumi, bet Z. Aleksos-Angariečio šalininkai atrėmė šią „trockistų provokaciją“.

1937 m. išdavyste pradėtas įtarinėti Steponas Trakimas, bet K. Sprindys jį apgynė. Nors LKP vadovybė ir neturėjo tiesioginių įrodymų, kad Trakimai turėjo ryšių su VSD, visgi 1937–1938 m. sandūroje LKP spaustuvė iš jų dirbtuvių buvo perkelta į kitą vietą. Trakimai buvo nušalinti nuo komunistinės veiklos, Stasė ir Simas Trakimai pašalinti iš LKP, o 1938 m. sausio mėn. LKP vadovybė pareiškė įtarimus ir K. Sprindžiui.

Kominterno komisija Maskvoje ir LKP CK Politinis biuras Kaune pareikalavo, kad  K. Sprindys nutrauktų ryšius su savo gyvenimo drauge ir jos šeima, bet jis atsisakė skirtis su S. Trakimaite. Tuomet LKP CK, pasipiktinęs K. Sprindžio nuostata „šeiminius interesus iškelti aukščiau partinių“, 1938 m. balandžio mėn. pašalino jį iš partijos, o Kominterno komisija 1940 m. patvirtino šį sprendimą.

Nors Trakimai ir K. Sprindys buvo pašalinti iš partijos, tačiau ramybės LKP vadovybei tai nesuteikė, nes nebuvo išsiaiškinta, kas konkrečiai galėjo bendradarbiauti su VSD ir kokie pavojai partijai dėl to galėjo kilti ateityje. Visa tiesa apie partijoje veikusius VSD agentus paaiškėjo tik 1940 m. birželio mėn.

LIETUVOS AGENTŲ ŽŪTIS

Į VSD direktoriaus kėdę 1940 m. birželio mėn. atsisėdęs, neseniai iš kalėjimo paleistas A. Sniečkus jau pirmosiomis darbo dienomis sužinojo kas ilgus metus VSD teikė informaciją apie nelegaliai veikusią LKP. 1940 m. birželio 30 d. A. Sniečkaus iniciatyva ir pačiam asmeniškai dalyvaujant Stasė, Simas, Steponas ir Pranas Trakimai bei K. Sprindys buvo suimti ir apkaltinti veikimu prieš komunistus būnant Lietuvos saugumo agentais. Raudonosios armijos 11-osios armijos Karo tribunolas 1941 m. vasario 3 d. skyrė Stasei, Simui, Steponui ir Pranui Trakimams mirties bausmę sušaudant. Nuosprendis įvykdytas 1941 m. balandžio 10 d.

K. Sprindžiui kaltinimai nebuvo pareikšti, nes tardomi VSD pareigūnai teigė, kad jo neverbavo. Tą patį tvirtino ir tardoma S. Trakimaitė, teigusi, kad K. Sprindys nieko nežinojo apie jos ir jos brolių bendradarbiavimą su VSD. Tikėtina, kad prie K. Sprindžio išteisinimo galėjo prisidėti pats A. Sniečkus, nes jam rūpėjo Maskvai įrodyti, kad tarp LKP vadovų nebuvo išdavikų. K. Sprindys buvo kalinamas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, iš kurio prasidėjus Vokietijos-SSRS karui buvo išlaisvintas. 1944 m. vasarą jis pasitraukė į Vakarus.

1941 m. liepos 11 d. Petrašiūnų šile, netoli kapinių, buvo atkasta kapavietė, kurioje rasti 29 sovietų saugumo nužudytų, kalėjime Kaune kalintų žmonių palaikai. Tarp jų buvo identifikuoti Stasės, Simo, Stepono bei Prano Trakimų palaikai, artimųjų perlaidoti senosiose Amalių kapinėse Kaune. Kapavietė iki mūsų dienų neišliko. 

Kovodamas su antivalstybine nelegalios LKP veikla, VSD į savo agentūrinį tinklą įtraukė kelis šimtus komunistų, tarp kurių S. Trakimaitė buvo viena svarbiausių slaptųjų bendradarbių, kartu su broliais veikusi arčiausiai aukščiausiosios LKP vadovybės ir padėjusi VSD  kontroliuoti ir iš dalies paralyžiuoti komunistų  veikimą prieš Lietuvos valstybę.