Pirmasis rašytinis Klaipėdos rotušės paminėjimas datuojamas 1595 m. Jos buvimo vieta kelis kartus keitė savo adresą, kol 1846 m. miesto magistratas nupirko namą dešiniame Danės upės krante ir ten perkėlė rotušę. Dabartinė rotušė iš pradžių buvo pirklio ir danų konsulo Lorenco Lorko namas, kurį jis pastatė XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Namo centre buvo rizalitas (pastato fasado dalis, išsikišusi sienos plokštumoje per visą jos aukštį), kurio viršuje – trikampis frontonas. Pastato kampus puošė piliastrai (architektūros elementas, panašus į iš sienos išsikišusią koloną ar stulpą), o langus – sandrikai (dekoratyvinis karnizo pavidalo reljefas virš lango, durų arba nišos). Lėkštų stogą nuo gatvės ir upės pridengė sumūrytas atikas.

1802 m. Klaipėdoje vyko Rusijos imperatoriaus Aleksandro I ir Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III susitikimas, kurio metu Prūsijos karalius su žmona Luize buvo apsistoję rotušėje. Po šio susitikimo dabartinė Danės gatvė buvo pavadinta Luizės vardu. Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda liko vieninteliu laisvu miestu šiaurės rytuose, į kurį iš Karaliaučiaus karališkoji šeima atvyko 1807 m. sausio 8 d. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija, lemtingu miestu, sostine, su kuria susiję įvykiai turėjo įtakos ir Europos istorijai.  Karališkoji šeima vėl apsigyveno rotušėje, kurią jau buvo paveldėjęs L. Lorko žentas, pirklys ir Karališkojo laivybos ir prekybos teismo asesorius (valdininkas) F. L. Konsencijus. Karališkoji pora čia gyveno ir reikšmingus Prūsijai sprendimus priiminėjo iki 1808 m. sausio 15 d.

Kaip ir buvo minėta anksčiau, miesto magistratas pastatą įsigijo 1846 m. už 13 000 talerių. Per 1854 m. kilusį mieste gaisrą, pastatas nenukentėjo. Net buvo planuojama virš rotušės įtaisyti laikrodį, bet dėl lėšų stokos  tokių planų buvo atsisakyta. 1856 m. prie rotušės buvo pastatyta gaisrinė. Kadangi pastatas neturėjo tradicinio bokšto, jis buvo pastatytas virš gaisrinės. Jame buvo įmontuotas laikrodis. 1875-1877 m. buvo atlikta stambi rotušės rekonstrukcija, stilistiškai pakeitusi pastato išorę. Pastato išorės rekonstrukcijos projektą parengė vietinis architektas, statybos patarėjas Kornelijus. Jis apie metrą pakėlė antrąjį aukštą ir visiškai pakeitė fasadų dekorą. Sustiprėjo pastato išorės sienų plastika: vietoje anksčiau paryškinto vertikalizmo, dabar pradėjo vyrauti horizontalios linijos. Po šios rekonstrukcijos rotušės fasade įsivyravo klasicizmo liekanos, persipynusios su neorenesanso stiliumi. Fasadai pasipuošė nauja heraldika: frontone buvo įkomponuotas Klaipėdos herbas, archivoltuose (išoriniai dekoratyviniai arkos lanko apvadai) – ereliai, o virš pirmojo aukšto langų – kaukės, vaizduojančios senių galvas. Rotušės interjeras buvo rekonstruotas pagal Klaipėdos apskrities architekto Mejerio projektą. Daugiausia dėmesio jis skyrė posėdžių salei ir laiptinei. Posėdžių salės paneliai buvo apdailinti tamsia mediena, grindys išklotos skirtingo tono parketinėmis lentelėmis. Salė buvo apstatyta stilingais baldais, puošnios kėdės padarytos iš tekintų medinių detalių. Interjere buvo mediniai, dvipusiai sukti laiptai. Vėliau, augant miestui, rotušė dar keletą kartų buvo plečiama. 1880 m. miesto pastatų sąraše minima „rotušė su trimis priestatais“.

Augant miestui, magistratui ir jo įstaigoms, pastate vis labiau trūko vietos. 1928 m. buvo skirtos lėšos rotušės pastato praplėtimui. Naujojoje pristatytoje pastato dalyje jautėsi ekspresionizmui būdingos formos, kurios plito Klaipėdoje XX a. 3 deš., o jų populiarintoju buvo tuometinis vyriausiasis miesto architektas Paulius Giesingas. Ekspresionizmo bruožų turėjo ir naujos salės kėdės, kurių atlošai buvo aštraus kontūro.

Po Antrojo pasaulinio karo, rotušės pastatas kurį laiką priklausė kariniam jūrų laivynui, o 1964 m. pastatą nutarta perduoti Klaipėdos miesto statybos trestui, kuris iki tol buvo įsikūręs lūšnelėse prie Danės upės. Pastatui perėjus Statybos tresto žinion, pagal architekto Petro Lapės projektą buvo atlikta didelė rekonstrukcija. Jos metu buvo panaikinti rūsiai, pažeminta ir supaprastinta posėdžių salė, išardyti mediniai šoniniai laiptai, o vietoj jų buvo įrengtas centrinis įėjimas į antrą aukštą. Šios rekonstrukcijos metu neliko ir vidinio kiemelio. Vietoje jo buvo įrengta apie 300-400 vietų salė, kuri buvo skirta tresto darbuotojų kultūriniam gyvenimui. Papildomai buvo pristatytas salės vestibiulis, kuris sujungė rotušę su gaisrine (pastaroji 1983 m. buvo nugriauta).

Lietuvai 1990 m. atgavus nepriklausomybę Statybos ir urbanistikos ministerija bei Statybos trestas perdavė buvusią rotušę įkurtam Klaipėdos universiteto rektoratui. Pastarajam išsikėlus, nuo 1996 m. buvusio magistrato pastate įsikūrė Klaipėdos apskrities viršininko administracija. 2011 m. likvidavus apskričių administracijas, rotušėje įsikūrė tuometinis Klaipėdos miesto meras su pavaduotojais, mero bei Tarybos sekretoriatas.

Šaltiniai:

1. „Klaipėda, Danės g. 17. Buv. magistratas. Istoriniai tyrimai“. F. 1019, ap. 11, b. 2782.
2. https://www.atviraklaipeda.lt/2024/02/18/pries-50-metu-isgelbeta-rotuse-kol-kas-stukso-nezinioje/
3. https://ve.lt/naujienos/lietuva/mazoji-lietuva/paulis-giesingas---zmogus-isiamzines-klaipedos-architekturoje-1661795