XV a. pradžioje buvo pastatyta pirmoji Kauno rotušė. Tiksli šio pastato buvimo vieta nėra žinoma. Mūsų dienas pasiekusi rotušė pradėta statyti 1542 m. tuometinės turgavietės centre. Yra išlikęs pamatų klojimo ceremonijos aktas, įrašytas į magistrato knygą, kuriame nurodoma tiksli statybos pradžios data – 1542 m. liepos 28 d. ir vyriausiojo mūrininko, kuris greičiausiai buvo ir pastato autorius, pavardė – Benediktas Chojnauskas. Statyba vyko lėtai ir ilgai. Pastatytoji rotušė buvo gotikinės architektūros, vieno aukšto, su nedideliu bokštu. Iki XVI a. pabaigos ji buvo perstatyta: užstatytas antras aukštas, rytų pusėje sumūrytas naujas aštuonių aukštų bokštas. Manoma, kad pastato planų ir fasadų kompozicijos buvo renesansinės, o dekoras išliko gotikinis. Tuomet rotušė tapo svarbiausia aikštės architektūrine dominante ir šias pozicijas išlaikė iki šių dienų.

Rotušė buvo miesto administracinis, prekybinis, ekonominis centras. Joje posėdžiavo magistratas – burmistro vadovaujama miesto taryba ir vaito suolininkų teismas. Magistratas rūpinosi visa miesto administracija bei verslo organizavimu. Jo žinioje buvo miesto gynyba, miestiečių ginklai, kovinis pasirengimas, miesto ūkis, miesto iždas bei pats rotušės pastatas. Rotušėje buvo įrengtas ginklų arsenalas, parduotuvės, saugomos miesto svarstyklės, rūsiuose sandėliuojamos prekės. Bokšto rūsiuose buvo kalėjimas.

Po karo XVII a. vid. pastatas iki 1714 m. buvo remontuojamas.  Remonto metu, stokojant lėšų, vakarinis pastato trečdalis visai nugriautas, patalpos iš dalies perplanuotos. Fasadai buvo nutinkuoti, o šiaurinėje rotušės pusėje pristatyti du vienaaukščiai mūriniai pastatai. 1771–1780 m. pagal architekto Jono Matekerio projektą rotušė perstatyta ir įgavo subtilią kompoziciją. Ji sujungė vėlyvojo baroko bei ankstyvojo klasicizmo formas. Pastato pietų fasade išsiskiria portiką imituojanti iškyša, kurios centre keturios kolonos remia balkoną, o į stogą įsiveržia lėkštas trikampis frontonas. Rytiniame fasade dominuoja pagal orderinę hierarchiją sukomponuotas plastiškas šešių tarpsnių bokštas. Vakariniame ir šiauriniame fasaduose išdėstytos metrinės langų eilės, pirmame aukšte papuoštos laužytais apvadais, o antrame apvadais ir sandrikais. Atnaujinta ir paaukštinta rotušė sustiprino savo, kaip centinės aikštės dominantės, pozicijas, kurias buvo susilpinus jėzuitų bažnyčia.

Po trečio valstybės padalijimo 1795 m., Kauno rotušės, kaip miesto administracinio centro, reikšmė sumenko. Nors čia rinkdavosi miesto valdyba, ji miesto valdymui didelės įtakos nebeturėjo, o buvo tik aukštesnių instancijų įsakymų vykdytoja. XIX a. rotušė buvo pritaikyta įvairiausioms reikmėms, nugriauti menkaverčiai priestatai šiaurinėje pusėje. 1830–1850 m. rotušės pirmame aukšte buvo įrengti caro kariuomenės artilerijos sandėliai. 1836–1844 m. rotušėje įrengta caro rezidencija, o 1865 m. Kauno rotušėje įsteigtas rusų teatras, kurio tikslas buvo propaguoti rusų kultūrą, vykdyti rusinimo politiką. 1869 m. čia vėl pradėjo dirbti miesto savivaldybė. 1897–1910 m. rotušėje veikė pirmasis Kauno mieste muziejus. XIX a. pabaigoje buvo pakeistas kai kurių patalpų planavimas, abipus bokšto pastatyti kampiniai priestatai, šiaurinio fasado langai papuošti apvadais ir sandrikais.

Nepriklausomybės metais, Kaunui tapus laikinąja sostine, rotušėje dirbo miesto valdyba ir burmistras. Iki 1951 m. čia veikė Centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas, o 1951-1960 m. pastatas buvo atiduotas Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetui. 1969-1973 m. pagal architekto Žybarto Simonaičio (Simonavičiaus) projektą, rotušės pastatas buvo restauruotas. Atkurtas XVI a. pastato rūsių ir aukštų planas, restauruotas vestibiulis ir paradiniai laiptai. Baigus darbus, pastate įsikūrė Kauno miesto civilinės metrikacijos skyrius, o rūsiuose – keramikos muziejus.

Šaltiniai:

1. „Kauno rotušė. Istorinė apybraiža“, 1969 m. F. 1019, ap. 11, b. 2328.
2. https://kaunomuziejus.lt/susiplanuok-apsilankyma-kauno-rotuse/apie-kauno-rotuse/
3. https://autc.lt/architekturos-objektas/?id=971
4. https://autc.lt/architekturos-objektas/?id=1716