LLMA F. 546 Ap. 1 B. 10 L. 2, 4
V. Tomkus (Tadas Blinda)
LLMA F. 546 Ap. 1 B. 10 L. 10
B. Raubaitė (Kuliešienė)
LLMA F. 546 Ap. 1 B. 10 L. 11
J. Jaruševičius (Jeronimas)
Sovietmetis Lietuvoje nebuvo pati palankiausia terpė kurti istorinius filmus dėl ideologinių priežasčių, tačiau B. Bratkausko režisuotas „Tadas Blinda“ (kartu su režisieriaus B. Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m.) ir režisieriaus M. Giedrio „Herkus Mantas“ (1973 m.), pateko į televizijos ekranus su intencija, kaip teigtų kino istorikė L. Kaminskaitė-Jančorienė, šie filmai skirti užmegzti santykį ne tik su savo, bet ir su savo tėvų karta ir noru juos suprasti.
Tadas Blinda užėmė svarbią vietą ne tik šiam kūrėjui, bet ir jo kolegoms, kurie tiek apie filmo kūrimo procesą, tiek apie režisierių atsiliepia tik gražiausiais žodžiais. Petras Dimša dalinasi savo prisiminimais: „Su nostalgija prisimenu „Tado Blindos“ gimimą. Nereikėtų pamiršti, kad buvo filmuojama plačioje spalvotoje, rusiškoje kino juostoje. Triukšmus „uždėjome“ Maskvoje. Buvo kiti tempai. Šviesaus atminimo režisierius Balys Bratkauskas sukūrė pirmą daugiaserijinį lietuvišką TV meninį filmą, užėmusį deramą vietą Lietuvos kino istorijoje“ (Leidinys „Lietuvos scena“, 2007 m., p. 45)
V. Tomkus (Tadas Blinda)
V. Tomkus, kuriam Tado Blindos vaidmuo taip pat buvo esminis jo karjeroje, dalinasi savo atsiminimais iš filmavimo aikštelės: „Nors filmas nė iš tolo neprimena spalvotų plačiaekranių šiandienos vesternų, jis vis dar neužmirštas, įėjęs į Lietuvos kino istoriją, o svarbiausia – atspindintis tą laiką, to meto kino kalbą, filmo kūrėjų jaunystę“ (M. Klusas „Apie aktorių Vytautą Tomkų, svajojusį pragyventi šešiomis vasaromis ilgiau už savo senelį“, 2022 m., https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1748049/apie-aktoriu-vytauta-tomku-svajojusi-pragyventi-sesiomis-vasaromis-ilgiau-uz-savo-seneli)
