Lietuvai minint 100 metų valstybingumo jubiliejų, kviečiame prisiminti tuos, kurie savanoriškai 1918–1920 m. įstojo į naujai formuojamą Lietuvos kariuomenę ginti Tėvynės ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimo ir išsaugojimo.
1918 m. pabaigoje jaunai Lietuvos valstybei, neseniai paskelbusiai nepriklausomybę, iškilo grėsmė vėl jos netekti. Iki tol krašte buvusi Vokietijos kariuomenė traukėsi iš užimtų teritorijų. Per rytines Lietuvos sienas veržėsi Sovietų Rusijos Raudonoji armija. Siekiant apsiginti nuo priešų, imtasi skubiai organizuoti Lietuvos kariuomenę.
1918 m. lapkričio 23 d. premjeras Augustinas Voldemaras pasirašė pirmąjį Lietuvos kariuomenės įsakymą, skelbiantį apie Apsaugos Tarybos įsteigimą ir nurodymą formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Buvo įsteigtas Apsaugos ministerijos štabas ir sparčiau pradėti steigti kariuomenės daliniai. Lietuvos kariuomenės organizacijos pradžia buvo labai sunki – trūko lėšų, ginklų, aprangos ir net pačių kovotojų.
Svarbų vaidmenį kuriantis Lietuvos kariuomenei ir ginant valstybę nuo priešų – bolševikų, bermontininkų ir Lenkijos kariuomenės – atliko savanoriai iš visos Lietuvos. 1918 m. gruodžio 27 d. Lietuvos piliečiai pradėti kviesti ginti Tėvynės. Apskrityse įsteigti savanorių registracijos punktai. Lietuvos Vyriausybės pašaukti ir per pamokslus bažnyčiose paraginti jaunuoliai bei vyresnio amžiaus žmonės – žemdirbiai, inteligentai, kareiviai, karininkai – visi noriai ėjo registruotis ginti Tėvynės. Tautinių mažumų atstovai taip pat prisidėjo prie šalies gynimo. Per mėnesį į Lietuvos kariuomenę užsirašė apie 3 tūkstančius savanorių. Nepriklausomybės kovų laikotarpiu kariuomenėje iš viso tarnavo maždaug 10 tūkstančių savanorių.
Lietuvos valstybė, nors ir neišvengusi didelių netekčių, praradusi Vilnių, buvo apginta. Lietuvos kariuomenės savanoriai pagerbti 1928 m. vasario mėn. 27 d. įsteigus Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį Lietuvos nepriklausomybės kovoms atminti. Medaliu apdovanoti 1918–1920 m. į karinę tarnybą savanoriškai įstoję asmenys. Savanoriams už tarnybą buvo skiriama ne mažiau kaip 8 ha žemės.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtualioje parodoje pristatomi savanorių telkimo dokumentai: Lietuvos Vyriausybės, Lietuvos gynimo komiteto kreipimaisi į savanorius, šaukimo instrukcijos. Eksponuojami savanorių tarnybos dokumentai – savanorių, tarnavusių Lietuvos kariuomenėje, tarnybos, atestacijos lapai, uniformos brėžiniai. Taip pat parodoje galima susipažinti su savanorių apdovanojimų „Vytis“, savanorių medalio projektais, apdovanojimų Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams liudijimais.
Parodoje pateikiami savanorių teises ir privilegijas apibrėžiantys, reguliuojantys dokumentai, įstatymai, žemės suteikimo dokumentai. Galima susipažinti su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos įkūrimo ir veiklos dokumentais. Atskiras dėmesys skiriamas tautinėms mažumoms priklausiusiems savanoriams.
Kviečiame apžiūrėti parodą.