Lietuva – aviacinė valstybė. Šie žodžiai talpina ne vien Dariaus ir Girėno žygdarbį. Į juos telpa daugiau nei šimtas metų Lietuvos aviacijos plėtros, dešimtys tūkstančių aviatorių, šimtai aviacijos konstruktorių, tūkstančiai sportininkų, jų idėjos, viltys, darbai, daugybė Lietuvoje sukurtų ir pagamintų orlaivių modelių, gausybė rekordų ir begalė įsimintinų akimirkų. Šioje virtualioje parodoje jums pristatome labai vaizdingą Lietuvos istorijos tarpsnį, kurį apibūdina sąvoka „Lietuvos aeroklubas“ arba santrumpa „LAK“.

Lietuvos aeroklubo susikūrimas 1927 m. žymėjo esminį pokytį ne tik Lietuvos aviacijos, bet ir visos šalies raidoje. Drąsiai galima teigti, kad iki 1927-ųjų, iki LAK‘o atsiradimo, Lietuvos aviacija buvo karinė. Iškilusi Nepriklausomybės kovų metu, ji pirmaisiais pokario metais koncentravosi Laikinojoje sostinėje, o likusiems šalies gyventojams buvo tolimu ir egzotišku reiškiniu. Negausios išimtys iš šios taisyklės – dar 1921 m. išleistas pirmasis oro pašto ženklas, kasdien Kaune nusileidžiantis vienas-kitas užsienio aviakompanijos lėktuvas, karinių pilotų J. Dobkevičiaus ir A. Gustaičio sukonstruoti pramoginiai Dobi-I ir Anbo-I – ją tik patvirtino.

Visgi, būtent aviacijos karininkams, mačiusiems ne vien karines aviacijos perspektyvas, kilo idėja įsteigti Lietuvos aeroklubą. Ir išties, po to sekęs kiek daugiau nei dešimtmetis LAK vedamos civilinės aviacijos plėtros parodė, jog sėkla deramu metu nukrito į derlingą dirvą. Per keletą metų Lietuvos aeroklubas ir jo veiklos išaugo tiesiog eksponentiškai. Orlaivių parkas padidėjo nuo vienintelio kariuomenės dovanoto Anbo-II iki kelių dešimčių įvairių paskirčių lėktuvų, sklandytuvų ir net to meto naujienos – malūnsparnio bei kartu su Raudonuoju kryžiumi parengto pirmojo oro greitosios pagalbos lėktuvo. Dar sparčiau augo aeroklubo veiklos sritys – nuo pilotų mokymo ir pramoginių skrydžių iki leidybos, konstravimo, modeliavimo, nacionalinių ir tarptautinių varžybų organizavimo.

Visgi, net ir tobuliausia įranga neveikia, jei nėra esminės sąlygos. Žmogaus. Ir šioje srityje Lietuvos aviatorių pasiekimai žavi ir dabar – būtent Lietuvos aeroklubo įkūrimo ir energingos veiklos paskatinta Lietuvos civilinės ir bendrosios aviacijos plėtra jau netrukus sudarė sąlygas iškilti ištisai plejadai inovatyvių aviacijos konstruktorių, kūrusių ir tebekuriančių savo laikmečiui modernius ir neretai pasaulius standartus aplenkiančius sklandytuvus, aviamodelius, taip pat aviacijos sportininkų, greitai pradėjusių gerinti ir pasaulinius sklandymo, akrobatikos, parašiutų sporto ir kitus rekordus.

Kita kertinė LAK veiklos sritis buvo visuomenės dėmesio atkreipimas į padanges. Aviacijos šventės, švietėjiška veikla – knygų, žurnalų leidimas, netgi loterijų organizavimas – visa tai Lietuvai padėjo sparčiai tapti aviacine šalimi.

Prieš 95 metus įkurtas Lietuvos aeroklubas šiandien yra viena seniausių šalyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų. LAK‘as keitėsi kartu su Lietuva, prisitaikė prie istorinių iššūkių ir visada siekė to paties tikslo – kad kuo daugiau Lietuvos žmonių galėtų pasiekti dangų.

Istoriškai Lietuvos aeroklubas, kaip ir visa šalis, išgyveno tris laikotarpius. Trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio LAK‘as buvo vienas šalies modernizacijos švyturių, sudaręs galimybę visiems Lietuvos gyventojams susipažinti su aviacija, o Lietuvos aviacijai – atvėręs kelią į pasaulį. Šeštajame dešimtmetyje po okupantų priespauda pradėjęs atsikūrinėti ir įvairiai besivadinęs Lietuvos aeroklubas buvo savotiška laisvės oazė, sudariusi galimybę aviacijos entuziastams skraidyti, konstruoti, varžytis, dalintis patirtimi apeinant militaristinius apribojimus.

Lietuvos Respublikoje subrandinta aviacijos dvasia liko gyva ir sovietmečiu. Paradoksalu, tačiau sovietmečiu Lietuvos aviatoriai surado galimybes toliau plėtoti aviaciją pagal savo, o ne okupantų poreikius. Būtent surado, o ne kažkas suteikė. Šeštajame dešimtmetyje Lietuvoje atgijo ir masine tapo sportinė ir pramoginė aviacija. Nors formaliai pusiau karinės sovietinės DOSSAF‘o sistemos dalis, šio laikotarpio lietuviškoji aviacija toliau tęsė tarpukario sklandymo, parašiutų sporto, aviamodeliavimo tradicijas, o 1958 m. atkurtas Lietuvos aeroklubas tapo struktūra, padėjusia koordinuoti paramą inovatyvių aviacinių projektų įgyvendinimui. Šiuo laikotarpiu pusiau pogrindinėmis sąlygomis buvo išplėtota visame pasaulyje žinomi lietuviškų sklandytuvų gamyba, išaugo pasaulinius čempionatus laiminčių aviacijos sportininkų karta. Nepaisant skeptiško požiūrio, šiuo laikotarpiu Lietuvos aviatoriai sugebėjo išplėtoti visiškai lietuvišku išradimu laikytiną vaikų sklandymą ir sukurti vaikams skirtus sklandytuvus, įrangą ir, netgi, vaikų sklandymo mokyklų tinklą. Šio laikotarpio pabaigoje Lietuvos aeroklubo aktyvistai daug prisidėjo prie tuo metu naujoviškų aviacijos šakų – parasparnių ir oro balionų atsiradimo ir populiarėjimo Lietuvoje.

Atkūrus nepriklausomybę, labai ženkliai pasikeitė ir aviacinės bendruomenės veiklos sąlygos. Dangus tapo atviras tikrąja to žodžio prasme – norint nuskristi į užsienio šalį pakanka ore paduoti skrydžio planą, tačiau nedidelė likusi valstybės parama ir augančios kainos daugelį aviatorių smarkiai „pririšo prie žemės“. Atitinkamai pasikeitė ir Lietuvos aeroklubo vaidmuo. Šiandieninis, Nepriklausomybės aušroje atsikūręs Lietuvos aeroklubas – skėtinė organizacija, vienijanti trylika aviacijos federacijų, atstovaujanti bendruosius aviacijos ir aviacijos sporto interesus. Priešingai nei tarpukaryje, LAK‘as nebeturi savo lėktuvų – Lietuvoje yra pakankamai stiprių aeroklubų, aviatorių, kurie įgali įsigyti ir išlaikyti įvairiausius orlaivius. Tačiau, kaip ir anksčiau, LAK‘as kartu su aeroklubais, atitinkamų aviacijos sporto šakų federacijomis, organizuoja vietines, nacionalines ir tarptautines varžybas, Europos ir pasaulio čempionatus, daug dirba tam, kad visuomenė žinotų aviacijos aktualijas, poreikius, pasiekimus ir viltis.

Ne mažiau svarbi šiandieninio LAK dalis – darbas su teisės aktais, bendrosios ir sportinės aviacijos interesų atstovavimas; veikla, kuria siekiame atverti kelią į padanges visiems Lietuvos gyventojams, o tiems kuriems jau skraido – padėti padaryti taip, kad padangių keliai būtų kuo platesni ir lengvesni. Šios veiklos, nors ir paliekančios ne mažiau spalvingų prisiminimų, deja, vaizdo medžiagoje įamžinti neįmanoma.

Šioje parodoje surinkta tik nežymi dalelė spalvingos, dinamiškos, dažnai džiugios ir didingos, nors, deja, kartais tragiškos Lietuvos aeroklubo ir visos Lietuvos aviacijos istorijos. Lietuvos aeroklubas dėkoja Lietuvos valstybės naujajam archyvui už kruopštų darbą, rengiant šią parodą ir tikisi, kad ji suteiks gerų emocijų visiems jos lankytojams bei paskatins gyvai apsilankyti Lietuvos aerodromuose, aeroklubuose ir padės atrasti savo kelią į padanges.


Lietuvos aeroklubo prezidentas Arūnas Gražulis
2022 m. rugsėjo 14 d.

***
Arūnas Gražulis lėktuvo kabinoje virš Trakų pilies.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.