1935, sausis, Nr. 1.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

• Leidėjų žodis
• LAK uždaviniai - Prof. Z.Žemaitis
• Lietuvos eskadr. aplink Europą - Kpt. J.Namikas
• Dariaus ir Girėno atminimas - Vyt. Lansbergis
• Nidos sklandymo mokykla - sklandytojas A.M.
• Į erdves - A.Gr.
• LAK ir Priešlėktuvinė apsauga. Oro puolimų pavojus civiliams gyventojams - Pulk. gyd. Ingelevičius
• Kronika

Plėsdamas savo veiklą ir stiprėdamas Lietuvos aeroklubas (LAK) visą laiką jautė aviacinio periodinio leidinio trūkumą. Buvo didžiulis poreikis informuoti plačiąją visuomenę ne tik apie LAK veiklą, bet ir pasaulinės aviacijos naujienas, taip pat konkrečiau nušviesti įvairias oreivybės rūšis, gyvuojančias Lietuvoje. Lig tol vienas privatus bandymas leisti aviacinį žurnalą („Sparnai“ 1934 m., red. V. Adomavičius) baigėsi išleidus vieną numerį – pajamos už nupirktus egzempliorius nepadengė išlaidų.

Todėl LAK taryba suvokdama, jog iš pradžių periodinis leidinys neatsipirks ir bus nuostolingas, 1934 m. gruodį vis tiek ryžosi pradėti jį leisti (tuomet LAK turėjo apie ketvirčio milijono litų metinį biudžetą). Buvo tikimasi, išvysčius reklaminę akciją ir sukūrus platintojų sistemą visoje Lietuvoje, tą nuostolingumą, jeigu ir nepanaikinti, tai bent žymiai sumažinti, nes egzemplioriaus kaina buvo numatyta labai maža (50 centų), kad jį galėtų nusipirkti moksleiviai – kad aviacinės idėjos sėkmingai plistų tarp Lietuvos jaunimo.

1935 metų sausį išėjo pirmasis LAK periodinio leidinio „Lietuvos sparnai“ numeris. Pirmieji numeriai buvo 24 puslapių (įskaitant viršelius) apimties, vėliau puslapių skaičius siekdavo 36. Nuo 3-iojo numerio atsakinguoju redaktoriumi tapo Juozas Krygeris, o nuo 1938 m. 3-iojo numerio – Juozas Narakas.

„Lietuvos sparnai“ turėjo bendrąjį, lietuvių lakūnų žygių, sklandymo, modeliavimo, aviacijos technikos, priešlėktuvinės apsaugos, kariškos aviacijos reikalų, orinio susiekimo, svetimų valstybių aviacijos apžvalgos, aviacijos medicinos, beletristikos ir eilėraščių, įsakymų ir taisyklių, kronikos skyrius. „Lietuvos sparnai“ suvaidino labai reikšmingą vaidmenį plečiant aviacinį sąjūdį Lietuvoje. Jis buvo platinamas ir skaitomas visuose didesniuose Lietuvos miestuose, o per gimnazijas ir mokyklas pasiekdavo ir daugelį kaimų. 

1940 m. birželio 15 d. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, liepos mėnesį „Lietuvos sparnų“ redakcija su J. Naraku atleista, nuo 13-jo redaktoriumi paskirtas buvęs Karo aviacijos gydytojas kpt. Vytautas Tupčiauskas, jis paliktas redaguoti žurnalą nauju pavadinimu „Liaudies sparnai“.

Kaunas, 1929.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Jubiliejinis leidinys, skirtas Lietuvos aviacijos istorijos dešimtmečiui.

Kaunas: Vyr. štabo spaudos ir švietimo skyrius, 1931.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Aviacija ir meteorologija yra neatskiriami dalykai, todėl tokio vadovėlio būtinybė buvo savaime suprantama. Jame pateikiami esminiai meteorologijos dėsniai, supažindinama su pagrindinėmis sąvokomis, o bene svarbiausia mokoma kaip tinkamai pasinaudoti meteorologijos suteiktomis žiniomis – jas išnaudoti savo naudai.

Kaunas: Lietuvos Aero Klubas, 1933.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Jono Pyragiaus redaguota knyga, skirta paminėti pirmiesiems civilinės aviacijos žingsniams Lietuvoje.

Kaunas: Lietuvos Aero Klubas, 1934.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Nuo modelio – prie sklandytuvo, nuo sklandytuvo – prie lėktuvo! Vadovaujantis šia gerai žinoma tiesa, Lietuvos Aero Klubas 1934 m. išleido E. Rozenbergo parašytą vadovėlį skirtą aviamodelių konstruktoriams.

Kaunas: Karo aviacijos technikos dalis, 1936.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Iš italų kalbos versta ir karo aviacijos technikos dalies 1936 metais išleista parašiutų „SALVATOR D“ naudojimo instrukcija. Brošiūroje aprašomas parašiuto laikymas, vėdinimas, tikrinimas, sudėjimas.

Kaunas: Aukšt. technikos mokyklos aviacijos būrelis, 1938.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Albume atvaizduojama beveik 20 metų Lietuvos aviacijos istorija: karo aviacijos pasiekimai, transatlantiniai skrydžiai, Lietuvos Aero Klubo gyvenimo akimirkos, sklandymo, aviamodelizmo fragmentai, Nidos sklandymo mokyklos, Aukšt. technikos mokyklos aviacijos būrelio veikla.

Kaunas: Lietuvos Aero Klubas, 1939.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Karo lakūno Juozo Namiko atsiminimai iš trijų ANBO eskadrilės aplink Europą 1934 metais. 

Vilnius: Mokslas, 1975.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Vilnius, 1987.
LVNA, f. 171 (Lietuvos aeroklubo fondas).

Kaunas: Šviesa, 1991.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Tai bene pirmasis didelės apimties foto nuotraukų albumas, skirtas transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui įamžinti.

Kaunas: „Plieno sparnai“, 1993.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Knygoje pateikiama glausta istorinė aviacijos Lietuvoje 1919–1940 m. apžvalga.

Kaunas: „Plieno sparnai“, 1997.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Ši apybraiža apie Vyčio kryžiaus bei aviacijos garbės ženklo „Plieno sparnai“ kavalierių, „Anbo“ konstruktorių, aviacijos viršininką brig. gen. inž. Antaną Gustaitį.

2001, Nr. 6.
LVNA, f. 171 (Lietuvos aeroklubo fondas).

Vilnius: E. Ganusauskas, 2005.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

2006, rugsėjo 25, Nr. 12.
LVNA, f. 171 (Lietuvos aeroklubo fondas).

Vilnius: Lietuvos aeroklubas, Krašto apsaugos ministerija, 2007.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Plati, praktiškai visas sritis apimanti, Lietuvos aeroklubo istorija 1927–1940 metais. Šiame almanache rūpimą informaciją ras kiekvienas skaitytojas.

Vilnius: Krašto apsaugos ministerija, Vytauto Didžiojo karo muziejus, 2008.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Minint šimtąsias Felikso Vaitkaus gimimo metines, Vytauto Didžiojo karo muziejus drauge su LR Krašto apsaugos ministerija išleido knygą, skirtą Felikso Vaitkaus skrydžiui per Atlantą. Tai pirmoji knyga lietuvių kalba, skirta detaliai nušviesti antrojo lietuvių skridimo per Atlantą istoriją.

2018, Nr 3.
LVNA, f. 171 (Lietuvos aeroklubo fondas).

Žurnalas leidžiamas nuo 2002 m. „Aviacijos pasaulis“ apjungia įvairias aviacijos ir kosmoso sritis. Rašo apie Lietuvos ir pasaulio civilinę ir karinę aviaciją, aviacijos sportą, istoriją, techniką, žymius lakūnus, aviatorių gyvenimą. 

Vilnius: Aukso žuvys, 2019.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Pirmą kartą „Lituanicos“ istorija nagrinėta taip plačiai: trys valstybės, daugiau nei dvidešimt archyvų, tūkstančiai anksčiau netyrinėtų ir neskelbtų dokumentų, septyneri metai paieškų ir atradimų.

Šis pasakojimas prasideda akistata su 1933 metų įvykiais ir kone pasiekia mūsų dienas. Jo herojai yra ne tik lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas (tai yra, Jucevičius ir Girskis, tai yra, Jucius ir Girch), bet ir daugelis kitų garsenybių ar pirmąkart įvardijamų asmenų – politikų, diplomatų, karininkų, kitų elito atstovų, policininkų, funkcionierių, rezistentų. Vyksmo arena: Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija ir Lietuva.

Knygoje įvykiai pateikti kaip duotojo politinio trilerio scenarijuje, kurio autorius nežinomas: herojai kovojo ir kentė, kirtosi jų svajos ir galios, aukšti idealai ir aktualijos. Atrodė, kad taurus ir beprotiškas Dariaus ir Girėno polėkis pakeis tautos likimo vagą, bet jų nelemta žūtis galiausiai suformavo mitą, kuriame susipainiota ir užsimiršta.

Šiame pasakojime, kaip ir šimtuose ankstesnių, „Lituanicos“ istorija tebėra paslaptinga. Skirtumas tik toks, kad iš daugelio paslapčių lieka, iš esmės, viena: kad ir kiek išryškėja „Lituanicos“ nematomos pusės, ji neįveikia laiko slenksčio. Iš senos geros istorijos, tarsi šviesa iš tolimos žvaigždės, mus pasiekia pluoštas šaltinių; kartais mokslas juos padeda išskaityti, o kartais – ne. Vis dėlto „Lituanicai“, bent aštuoniasdešimt metų buvusiai ikona ir inkognito, garbės skolą privalu grąžinti.