Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

1927 m. gegužės 1 d. Kaune įkurtas Lietuvos aeroklubas. Jo pirmąją valdybą sudarė: gen. S. Žukauskas ( pirmininkas), gen. V. Nagevičius, pulk. I. Pundzevičius, K, Petrauskas, prof. Z. Žemaitis, J.Romanas, B. Blavesčiūnas, J. Narakas, V. Jablonskis, J. Pyragius, A. Mačiuika, T. Daukantas, prof. A. Janulaitis, inž. V. Žemkalnis, L. Peseckas. Pagrindinis uždavinys buvo populiarinti aviacines žinias. Lėšas sudarė pajamos iš aviacijos švenčių, loterijų, mokestis už skraidymo mokslą, nario mokestis bei visuomenės aukos. Leido originalias bei verstines aviacinės tematikos knygas, o 1935–1940 metais žurnalą „Lietuvos sparnai“. Aeroklubo veikla žymiai suaktyvėjo, 1928 m. jo pirmininku išrinkus žinomą matematiką prof. Zigmą Žemaitį (1884–1969).

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Petras Motiekaitis (1920–1988) lig šiol yra ne tik įžymiausias Lietuvos aviamodeliuotojas, bet ir apskritai įžymiausias Lietuvos sportininkas. Jis, kaip joks kitas Lietuvos sportininkas, per savo gyvenimą pasiekė 16 pasaulio ir 22 tuometinės TSRS rekordus aviamodeliavimo srityje. Pripažintas ir kaip 5 odos apdirbimo bei 2 spalvotosios fotografijos išradimų autorius. Suprojektavo ir pastatė 4 savos konstrukcijos skraidymo aparatus, vienas jų motorizuotas. P. Motiekaitis aktyviai domėjosi ne tik aviacija, bet ir gamta. Jis surinko 460 dieninių ir naktinių drugių kolekciją, o vienas iki tol nežinomas jo atrastas drugelis buvo pavadintas atradėjo pavarde. 2000 m. jo vardu pavadinta gatvė Zokniuose.

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Didelis ir pirmas nuo viršaus – suvenyriniai, 2 nuo viršaus – tikrojo Lietuvos aeroklubo nario, 3 nuo viršaus – civilinio lakūno, 4 nuo viršaus – kvalifikuoto aviamodeliuotojo, apatiniai trys, iš kairės: A, B ir C sklandytojų.

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Iš J. Pyragiaus prisiminimų: „Skubiai kiek šilčiau apsirengęs ir pasiėmęs papirosų bei degtukų atsargą, porą skardinių kavos, citriną ir šokolado plytelę vykstu į kopą, kur grupė jau tempia į kalną „Sakalą“. Chronometristai I. Vylius, A. Paknys ir A. Gysas sutikrina laikrodžius, ir 16 val. 05 min. grupė nustūmė „Sakalą“ nuo kopos viršūnės...".

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

1931 m. Aeroklubas išplatino 17500 bilietų, 1932–1933 m. po 25000 bilietų, vėlesniais metais ir daugiau. Loterija buvo vienas iš pagrindinių Aeroklubo lėšų šaltinių, teikdavusių iki 250000 litų pelno.

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Tai sklandytojo ir konstruktoriaus A. Gyso aukščio rekordas, pasiektas 1937 m. birželio 15 d. sklandytuvu „Grunau Baby IIa-Nida“.

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

LY-LAL „De Havilland DH.60T-Moth" pakrikštytas „Karveliu“, LY-LAM ir LY-LAT „De Havilland DH.82-Tiger Moth“ vadinti „Kregžde“ ir „Kovu“.

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Skaidrės:
1. Prie A. Kučinsko lėktuvo „Žilvinas“. 1991 m. 
Iš kaires sėdi (ant sparno): 1. A. Košubos įsūnis Gintas. Šiuo metu kariškis. 2. Algimantas Košuba (žuvo 1996.10.26. savo gamybos lėktuvo „Šešupė-2“ sparnu kliudęs vandenį Nemune ties Pociūnais sąskrydžio metu. Kartu žuvo ukmergiškis A. Pareika. Kitas kartu skridęs ukmergiškis V. Laukžadis išgelbėtas žvejų. Ant kito sparno: 1. Rolandas Kalinauskas. 2. Povilas Kalinauskas. 3. alytiškis Vidas Navickas. Stovi iš kairės: 1. Virgis Bubliauskas. Su Z. Kižio pagalba pagamino vienvietį klasikinės schemos lėktuvėlį, nemažai skraidė. 2. Algirdas Kučinskas. Žuvo suirus lėktuvo RK-7 „Musė“ sparnui dėl nekokybiško suklijavimo 2006.09.28. 3. Arvydas Bukevičius. Dalyvavo gaminant MKO. Skraido Pociūnuose. 4. Vladas Kaminskas iš Kaišiadorių. Pagamino keturvietį lėktuvą su M 337 varikliu naudodamas AN-2 apatinius sparnus. Su juo skraidė apie 25 val. 5. Zenius Kižys.
2. 1992 m. sąskrydis Šeduvoje. A. Kučinsko lėktuvas „Žilvinas“, R. Kalinausko „Kregždutė“, Z. Kižio „Gandras“ ir „Vilkmergė“.
3. A. Kučinsko „Kėkštas“.
105 kg sveriantis lėktuvas. Pradžioje A. Kučinskas, nusižiūrėjęs į Vaineikių dvimotorę „Zylę“, bandė pats tokią daryti. Truputį skraidė, bet motorai labai trukdė vienas kitam, todėl šio varianto buvo atsisakyta. Panaudojus Prienų aviacijos gamykloje gaminamo motoro detales, kai ką patobulinus, buvo padarytas gan pažangus dvicilindris motoras. Pradžioj skraidyta su Lak-14 priekine dalimi (loviu), vėliau ji pakeista virinta santvara. Lėktuvu išmoko skraidyti keletas žmonių, gal 12 metų teturintis A. Kučinsko sūnus Žilvinas. Pagrindinė bėda – skraidant, dažni variklio sustojimai. Skraidyta apytikriai 1984-89 metais. Šio lėktuvo pagrindu Lietuvoje buvo kuriami kiti panašūs, dažnai dėl svorio kultūros nesilaikymo gerokai prastesni lėktuvai. A. Lukoševičius, tikras svorio fanatikas, vėliau pagamino du lengvesnius lėktuvus – „Machaoną“ ir „Atgimimą“.
4. Iš kairės: Bronius Vaineikis (iš Panevėžio), Romas Vaineikis (Pakruojis), Algis Šimėnas (iš Pandėlio), Antanas Karpavičius (LAK sekretorius), Vygis Laukžadis (Ukmergė), ?, Kavoliūnas (Anykščiai), Viktoras Ašmenskas, Česlovas Kišonas (Kaunas), ?, Juozas Kučiauskas (Kaunas), Alfonsas Liekis (Kaunas). Paskutinis nuotraukoje – Rimvydas Maciulevicius.
5. A. Lukoševičiaus „Atgimimas“.
6. Iš motociklo „Jawa“ padarytas pirmas skraidyklės užvilkimo į kalną mechanizmas. Vietoj užpakalinio rato dėdavo būgną su lynu. Lynas užtemptavo į kalną triratį vežimėlį su skraidykle, tuo labai palengvindamas skraidymus. Vėliau Kazimieras Mikalauskas padarė užvilktuvą su stacionariu motocikliniu varikliu, dar vėliau buvo naudojamas elektros variklis.

***
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Skaidrės:
1. Po Dariaus ir Girėno taurės varžybų. 1983 m., Pociūnai. Fotografijos autorė – O. Valkauskienė.
„Šioje nuotraukoje – malonūs prisiminimai... Kiek mūsų buvo daug, kokie buvom ne tik gražūs, bet ir jauni. Ir Laimutė Lelešiūtė su Romu Pivnicku dar su mumis kartu... Ir daug kitų gerų draugų, kurie liko tik prisiminimuose. Iš E. Ganusausko knygos „Aukštumos“. Nuo tų prakaituotų ir skrydžio romantikos kupinų dienų virš Kyviškių, Pociūnų bei Alytaus prabėgo gal dvidešimt vasarų, ir atsigręžęs į tolstančią praeitį, gali tik krūptelėti nuo minties, kad nieko panašaus aerodromuose jau senokai nebebūna ir nebus niekada.“ Povilas Kalinauskas
2. Antras iš dešinės – Romas-Juozas Liekis, trečias iš dešinės (pažymėtas Nr. 37) – Kazimieras Mikalauskas, pirmas iš karės – Kintautas Juodėnas (Šiauliai), antras iš kairės (su susegamu megztiniu) – Povilas Kalinauskas.
3–5. Aviacijos sporto entuziastų sąskrydis.
6. Šiauliečio Jono Klemansko lėktuvas. Sparnas – lėktuvo AN-2 eleronas.

***
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Skaidrės:
1–2. RK-1 „Kregždutė“.
3. Šiauliečio Algio Rimkaus lėktuvas.
4. Prie Algirdo Kučinsko lėktuvo „Žilvinas“.
5. Labai panašus į sklandytuvą povandeninis laivas.
6. Paruošiamieji darbai.

***
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Skaidrės:
1–3. Algimanto Košubos lėktuvas „Šešupė-2“.

***
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.

Skaidrės:
1–6. Įvairūs lėktuvų modeliai.

***
Iš Lietuvos aeroklubo archyvo.