Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Apie Lietuvos aeroklubą

Grupė aviacijos karininkų – vyr. ltn. Steponas Darius, vyr. ltn. Leonardas Peseckas, ltn. Vladas Morkus, vyr. ltn. Vytautas Jablonskis, kpt. Juozas Narakas, kpt. Jonas Pyragius, gen. št. plk. ltn. Stasys Pundzevičius, pasikvietę žymius valstybės ir visuomenės veikėjus, 1927 m. balandžio 28 d. susirinko Kaune šaulių salėje, apsvarstė Lietuvos aeroklubo (LAK) statutą bei jį priėmė. 1927 m. balandžio 30 d. Kauno miesto ir apskrities viršininko administracijoje įregistravo LAK, kaip visuomeninę organizaciją.

Iniciatorių dėka 1931 m. Lietuvos aeroklubas įstojo į Paryžiuje veikiančią Tarptautinę aeronautikos federaciją (Fédération Aéronautique Internationale), kuri jungė Pasaulio valstybių nacionalinius klubus į bendrą tarptautinę organizaciją.

To meto Lietuvos aeroklubo tikslai ir uždaviniai buvo apibrėžti šios organizacijos statute ir vėliau priimtuose įstatuose. „Klubo tikslas – ruošti visų oreivystės sričių specialistus, vienyti juos žinių ir prityrimo gilinimui ir visaip remti skraidymo mokslą Lietuvoje, propaguoti oro sportą, dominti visuomenę oreivyste, supažindinti ją su savisauga oro puolimų metu ir reprezentuoti Lietuvos civilinę aviaciją viduje ir užsienyje“.

Siekdamas savo tikslų, Lietuvos aeroklubas steigė eskadriles, oreivystės stotis ir mokyklas, rūpinosi aerodromų ir nutūpimo aikštelių priežiūra ir tvarkymu. Skatino mokyklinio amžiaus jaunimą jungtis į oreivystės būrelius, rengė paskaitas, parodas, leido specialiąją ir informacinę literatūrą, organizavo ir kontroliavo aeronautikos konkursus ir varžybas. Svarbus šios organizacijos uždavinys buvo ruošti ir tobulinti lakūnus keleivinei ir transporto aviacijai, rūpintis, kad būtų suorganizuotas keleivinis ir pašto susisiekimas oru. Rūpinosi gabių technikų ir konstruktorių ugdymu, sklandytuvų statyba, lėktuvų remontu.

LAK savo misiją – propaguoti aviacijos sportą – atliko puikiai. Subūręs savo gretose, savo taryboje ir valdyboje puikius aviacijos specialistus – karo aviacijos lakūnus, bei artimai prijaučiančius aviacijai visuomenės ir vyriausybės atstovus – padėjo vyriausybei sukurti priešlėktuvinės apsaugos įstatymus, suformuoti oro susisiekimo inspekciją, įkurti oro susisiekimo liniją Kaunas-Palanga. Organizavo loterijas, užmezgė tarptautinius ryšius su Tarptautine aeronautikos federacija ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis bei užsienio aeroklubais.

1932 m. rugpjūtį LAK sklandymo mokykla atidaryta Pažaislyje, o kitais metais persikėlė į Nidą, kur veikė iki 1938 m. LAK sklandytuvai sklandydavo ne tik Nidoje, bet ir Kauno aerodrome. Čia juos į orą išvilkdavo LAK lėktuvai, o vėliau naudotas ir automobilinis išvilktuvas. Lietuvoje buvo eksploatuojami pagal vokiškus brėžinius pagaminti sklandytuvai, o taip pat B. Oškinio, G. Miliūno, A. Gyso, A. Paknio, B. Karvelio konstrukcijos.

Lietuvos okupacija ir Antrasis pasaulinis karas nutraukė kryptingą LAK veiklą.

Pokario metais aviacijos sportas Lietuvoje buvo perduotas OSOAVIACHIMO, vėliau SDAALR žinion. Toliau šios, iš esmės karinės, organizacijos tikslai, valdymo stilius ir metodai neatitiko FAI deklaruojamų aviacijos sporto principų. 1958 m. balandžio mėn. susirinkę aviacijos sportininkai nutarė įkurti visuomeninį Lietuvos aeroklubą. Jo pirmininku išrinko Bronių Oškinį. Tais pačiais metais Lietuvos aeroklubo pagrindu įkurta Lietuvos TSR Aviaicjos sporto federacija  – visuomeninė organizacija, vienijanti skirtingų aviacijos sporto šakų klubus.

1992 m. Lietuvos aeroklubas atstatė narystę Tarptautinėje aeronautikos federacijoje.

LAK – Lietuvos visuomeninė civilinės ir sportinės aviacijos organizacija. Plėtoja ir propaguoja aviacijos sportą, rengia pilotus ir sportininkus, organizuoja ir dalyvauja įvairiose varžybose, čempionatuose, pasaulio aviacijos sporto žaidynėse.

Aeroklubas vienija 13 Lietuvos aviacijos sporto federacijų ir asociacijų (Lietuvos akrobatinio skraidymo federaciją, Lietuvos aviamodelių sporto federaciją, Lietuvos oreivių federaciją, Lietuvos aviakonstruktorių federaciją, Lietuvos parašiutų sporto federaciją, Lietuvos bendrosios aviacijos sporto federaciją, Lietuvos senovinių orlaivių asociaciją, Lietuvos sklandymo sporto federaciją, Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federaciją, Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federaciją, Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociaciją, Lietuvos aviacijos veteranų sąjungą ir Lietuvos akrobatinio sklandymo sporto federaciją), 19 aeroklubų, daugiau nei 3 tūkst. aviacijos entuziastų. Atstovauja savo narių interesams Lietuvoje ir užsienyje. 2019 m. pabaigoje LAK struktūrų tikraisiais nariais, kultivuojančiais aviacijos sportą buvo apie 3000 fizinių asmenų ir bene dvigubai daugiau remiančių, pritariančių aviacijos sporto šakų plėtrai.

Lietuvos aeroklubo parengta informacija.
Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija

Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija vienija stipriausius Lietuvos akrobatinio skraidymo sporto klubus, sportininkus ir tarptautinės kategorijos teisėjus.

Lietuvoje akrobatinio skraidymo sporto pradžia laikoma 1920 m., kai Lietuvos karo aviacijos lakūnas Jurgis Dobkevičius Kaune virš Aleksoto aerodromo atliko aukštojo pilotažo figūrą – kilpą. 1994 m. pirmą kartą Pasaulio akrobatinio skraidymo čempionate dalyvavo nepriklausomos Lietuvos rinktinė (Jurgis Kairys, Algimantas Jurgelevičius, Onutė Motiejūnaitė).

Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Lietuvos aviamodelių sporto federacija

Lietuvos aviamodelių sporto federacija vienija aviamodelių sporto entuziastus, populiarina bei puoselėja aviamodelių ir raketų modelių sportą.sportą. Aviamodelių kategorijos: laisvo skridimo, kordiniai, radijo bangomis valdomi modeliai, modeliai kopijos ir radijo bangomis valdomi modeliai su elektros varikliu. Raketų modeliai: aukščio raketų, aukščio raketų su standartiniu kroviniu, raketų leidimosi su parašiutu trukmės, skridimo trukmės raketoplanų modeliai, leidimosi trukmės su juosta raketų modeliai ir išsilaikymo ore rotoriniai modeliai.

Lietuvoje kasmet rengiami čempionatai aviamodeliais ir raketų modeliais, taurių varžybos, regioninės aviamodelių sporto varžybos. Rengiami Tarptautinės aeronautikos federacijos aviamodelių sporto komisijos koordinuojami pasaulio taurių „Baltic cup“ ir Antano Gustaičio taurės raketų modeliais varžybų etapai. Lietuvos sportininkai gausiai dalyvauja Pasaulio taurių varžybose.

Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Lietuvos oreivių federacija

Lietuvos oreivių federacija vienija karšto oro balionų entuziastus. 1988-ųjų vasario 27 d. laikoma karšto oro balionų sporto šakos Lietuvoje gimtadieniu. Lietuva gyveno sąjūdžio idėjomis, žmones žavėjo romantika, skrydžių laisvės pojūtis. Tuometinio Lietuvos TSR SDAALR CK aviacinio rengimo ir aviacinio sporto skyriaus viršininko pavaduotojo Rimvydo Maciulevičiaus iniciatyva Vilniaus spaudos rūmų konferencijų salėje įvyko steigiamoji Lietuvos oreivių draugijos konferencija. 1988 m. rugsėjo mėn. Lietuvos oreivių komanda pirmą kartą buvo pakviesta į tarptautines varžybas Lenkijoje. Dabar Lietuvoje yra 15 oreivių klubų. Populiariausia ši sporto šaka Vilniuje, Alytuje, Kaune, Birštone, Marijampolėje.

Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Lietuvos aviakonstruktorių federacija

Lietuvos aviakonstruktorių federacijos bendruomenės pirmas tikslas – savadarbių orlaivių konstravimas. Nariai bendrauja, dalinasi patirtim, kompetencija.

Pirmosios mėgėjiškos konstrukcijos orlaivių taisyklės, su kuriomis buvo pastatyta, sėkmingai išbandyta bei atskraidė dešimtis tūkstančių valandų didžioji dalis Lietuvos savadarbių orlaivių. Taisyklės buvo paprastos ir atspindėjo esminius principus: 1. už orlaivio saugą atsakingas jo savininkas; 2. komercija eksperimentiniais orlaiviais – draudžiama. Nors principai nepasikeitė – juridinė situacija smarkiai blogėja: neskraidantys ir nekonstruojantys biurokratai – vietoje realaus domėjimosi – kuria naujas popieriaus gaminimo formas.

Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Lietuvos parašiutų sporto federacija

Lietuvos parašiutų sporto federacija yra savarankiška asociacija, savanoriškumo principu vienijanti su Lietuvos parašiutų sportu susijusius juridinius asmenis.

Iki 1990 m. parašiutų sportą Lietuvoje kultivavo Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklubas, Kauno J. Žiburkaus aviacijos sporto klubas, Akmenės ATSK (1984 m. įkurta parašiutinė grandis, kuri po 1990 m. išaugo į Mažeikių aeroklubą, ir Marijampolės (tuomet Kapsuko) aeroklubas. Po 1990 m. Lietuvoje netrukus susiformavo nauji parašiutų sporto židiniai. Kauno J. Žiburkaus ASK parašiutininkai įkūrė savarankišką visuomeninį Kauno parašiutininkų klubą. Veiklą pradėjo naujai įsikūrę klubai: Mažeikių aeroklubas, Klaipėdos parašiutininkų  klubas, Šiaulių parašiutininkų klubas, vėlesniais metais – Mažeikių aviacijos sporto klubas. Parašiutų sporto grandys veikia Zarasų aviaklube ir Panevėžio aeroklube.

Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Lietuvos bendrosios aviacijos sporto federacija

Lietuvos bendrosios aviacijos sporto federacija yra Tarptautinės aeronautikos federacijos Bendrosios aviacijos komisijos (GAC – General Aviation Commission) narė. Federacija vienija bendrosios aviacijos sporto entuziastus, plėtoja precizinio skraidymo sportą, atstovauja Lietuvą tarptautinėse varžybose, pasaulio ir Europos čempionatuose, reglamentuoja Lietuvoje rengiamų precizinio skraidymo varžybų tvarką, organizuoja lakūnų rinktinės pasiruošimą ir dalyvavimą tarptautinėse varžybose, bendradarbiaujant su Civilinės aviacijos administracija, stiprina skrydžių saugą bei lėktuvų techninę priežiūrą.

Pagal Tarptautinės aeronautikos federacijos kodeksą bendroji sportinė aviacija skirstoma į:
Precizinį skraidymą (Precision Flying);
Aviaralį (Rally Flying);
Ilgų nuotolių ralį (Air Racing);
Greičio lenktynes (Formula Racing);
Oro navigacines lenktynes (Air Navigation Race).

Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Lietuvos senovinių orlaivių asociacija

Lietuvos senovinių orlaivių asociacija veiklos prioritetu laiko aviacijos sporto propagavimą ir jo sklaidą visuomenėje. Nors skraidoma senoviniais orlaiviais, tačiau jie puikiai tinka ruošti pradedantį sklandyti jaunimą, teikti reikiamą jiems patirtį prieš sėdant į modernius aparatus. Nuo 2013 m. Asociacija rengia Jono Pyragiaus vardo pereinamosios taurės sklandymo varžybas. Kiekvienais metais organizacija teikia galimybę ir kitiems, besidomintiems aviacija, iš arčiau susipažinti su skraidymo aparatais vienos dienos sąskrydžių metu.

Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Lietuvos sklandymo sporto federacija

Lietuvos sklandymo sporto federacija vienija su sklandymo sportu susijusias visuomenines organizacijas. Sklandymo sporto pagrindas yra sklandymo klubai, jų žmonės, materialinė, techninė bazė, aerodromai, kuriais naudojasi ir kitų aviacijos sporto šakų sportininkai. Klubų stiprinimas yra svarbus šios federacijos uždavinys. Federacija rūpinasi sklandymo sporto rinktinės pasirengimu Europos ir pasaulio čempionatams. Metai iš metų, palaipsniui atnaujinami rinktinės poreikiams naudojami sklandytuvai.

Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacija

Skraidyklių sporto raida Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vyko trimis pagrindinėmis kryptimis: skraidyklių sporto klubų plėtra; motorizuotų skraidyklių konstrukcijos tobulinimas; skraidyklių gamybos organizavimas. Lietuvos skraidyklių sporto federacija rūpinosi pilotų rengimu, jų meistriškumo ugdymu, organizavo atviras varžybas respublikoje, į jas kvietė užsienio sportininkus, rengė sportines treniruočių stovyklas užsienyje, dalyvavo tarptautinėse varžybose. 

Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacija

Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacija vienija ultralengvųjų orlaivių pilotus. Ultralengvųjų orlaivių pilotai iki 1997 m. buvo Lietuvos skraidyklių sporto federacijos sudėtyje. 1997 m. įkurta savarankiška Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacija. 1997 m. kovo 25 d. Federacija buvo priimta į Lietuvos aeroklubo narius. Ultralengvųjų orlaivių sportas (motorizuoti parasparniai, motorizuotos skraidyklės ir ultra lengvi lėktuvai bei ultra lengvi sraigtasparniai ir malūnsparniai) plėtojamas visuose Lietuvos regionuose nuo pajūrio iki rytinių šalies rajonų.

Ultralengvųjų orlaivių klasės:
Lėktuvai ( RAL 1, RAL 2, RAS 1, RAS 2, RAA 1, RAA 2);
Sraigtasparniai ( RHL1, RHL2, RHA1, RHA2);
Malūnsparniai (RRL 1, RRL 2, RRS 1, RRS 2, RWL 1, RRA 2, RRA 1);
Skraidyklės (RWL 2, RWS 1, RWS 2, RWA 1, RWA 2, RWF 1);
Motorizuoti parasparniai (RPF 1, RPF 2, RPL 1, RPL 2).

Pirmoji raidė:
FAI klasifikacija
Antroji raidė:
valdymo būdas
Trečioji raidė:
važiuoklės apibūdinimas
Ketvirtoji raidė:
įgulos narių skaičius
R A – judančiomis aerodinaminėmis plokštumomis

W –perkeliamu svoriu

P – parasparnio valdymas

R – keičiamos nešančiojo sraigto padėties

H – keičiamos nešančiojo sraigto menčių padėties

L – sausumos

S– vandens

A – amfibija

F– kojomis

Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociacija

Atkūrus Lietuvos aeroklubą, jaunųjų aviatorių mokymas vykdomas dviem kryptimis: Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtoje Kėdainių Br. Oškinio vaikų aviacijos mokykloje, kuri apjungė 6 mokyklas, esančias sklandymo aeroklubuose, ir 1998 m. įsikūrusioje Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociacijoje, kurios nariai – visuomeninių organizacijų principu veikiantys įregistruoti vaikų sklandymo sporto klubai: Vilniaus jaunųjų aviatorių klubas „Sparnai“, Kauno AK, vaikų sklandymo mokyklos, Valenčiūnų AK. Asociacija plėtoja vaikų sklandymo sportą, koordinuoja mokyklų darbą, rengia ir įgyvendina pradinio mokymo programas, organizuoja vaikų sklandymo stovyklas, Vytauto Pakarsko taurės ir kitas varžybas, rūpinasi vaikų sklandymo saugumu. Asociacija naudojasi Pociūnų aerodromo materialine baze ir Lietuvos sklandymo sporto federacijos parama.

Lietuvos aeroklubo istorija (LVNA)

Lietuvos aviacijos veteranų sąjunga

Lietuvos aviacijos veteranų sąjunga vienija 6 regionines aviacijos veteranų sąjungas, koordinuoja jų veiklą, rengia konferencijas, organizuoja įvairias bendras priemones. Ši sąjunga kasmet organizuoja senjorų skraidymo varžybas, kurių tikslas – pajausti varžybų aplinką, atgaivinti skrydžio įgūdžius ir įgauti moralinį pasitenkinimą pasiektu rezultatu.

Organizuojami susitikimai, jubiliatų pagerbimo renginiai, dalyvaujama Lietuvos aeroklubo renginiuose, aviacijos šventėse, aviacijos klubų jubiliejiniuose renginiuose, rūpinamasi aviacijos istorijai svarbių vietų išsaugojimu: Nidos sklandymo mokykla, Kauno Dariaus ir Girėno aerodromas, aviacijos veteranų kapų priežiūra ir kt.

Lt En