Kauniečiams Laisvės alėja yra ypatinga. Ir kiekvienas turi asmeninį santykį su šia Kauno vieta ar atsiminimų nuotraukas. Nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir laikinosios Sostinės laikotarpio Laisvės alėja tapo Kauno kultūriniu ir dvasiniu centru, laisvalaikio praleidimo ir pasimatymų vieta. Nuo 1972 m. pavasario - tai ir pilietinio pasipriešinimo – Romo Kalantos (Kalantinių) aukos vieta.
Laisvės alėja nuolatos domina tyrinėtojus: architektūros ir miesto istorikus, ekskursijų vadovus, studentus ir alėjos gyventojus, o architektai stengiasi įgyvendinti savo idėjas naujai statomuose pastatuose ir erdvėse. Ypač reikšmingi akademiko A. Miškinio ir dailėtyrininkės, architektūros istorikės N. Lukšionytės-Tolvaišienės atlikti tyrimai ir parengti leidiniai.
Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu 1843 m. buvo įsteigta Kauno gubernija, kurios centru tapo Kauno miestas. 1847 m. Nikolajaus I patvirtintas naujas miesto projektinis planas turėjo reprezentuoti carinės valdžios galią ir valdžią. Carinės Rusijos architektų suprojektuoto Kauno gubernijos centrinio miesto Naujamiesčio pagrindinė plati bulvaro tipo gatvė caro garbei pavadinta Nikolajaus prospektu. Naujamiesčio gatvės pradėtos natūroje žymėti 1848 m., 1849 m. – imta dalyti sklypus statybai, tačiau plano įgyvendinimas tęsėsi keletą dešimtmečių. 1851 m. didesnėje Laisvės alėjos atkarpoje dviem eilėmis pasodintos liepos, rytinėje dalyje – topoliai. 1854 m. pradėti važiuojamos dalies įrengimo darbai. 1879 m. paskelbus Kauno miestą Rusijos imperijos 1-os kategorijos tvirtove, buvo ribojamas pastatų aukštingumas, nors buvo ir išimčių. XX a. pr. dauguma Laisvės alėjos pastatų buvo mūriniai, mediniai pastatai palaipsniui keičiami mūriniais. Laikinosios sostinės laikotarpis urbanistiniu požiūriu pakeitė Laisvės alėją. 1932 m. buvo priimtas privalomas įsakymas statybos reikalais numatė ne žemesnių nei 3 aukštų pastatų statybą. Tarpukario laikotarpiu Laisvės alėjoje pastatytas Centralinis žydų bankas (1925 m., architektai G. Mazelis ir M. Grodzenskis), Centrinio pašto rūmai (1932 m., architektas F. Vizbaras), ,,Pažangos“ bendrovės rūmai (1933 m., architektas F. Vizbaras), Pienocentro rūmai (1934 m., architektai V. Landsbergis –Žemkalnis, K. Reisonas), Kauno apskrities savivaldybės rūmai (1932-1934 m., architektas V. Landsbergis –Žemkalnis), Taupomųjų kasų rūmai (1938-1940 m., architektai A. Funkas, A. Lukošaitis, B. Elsbergas) ir kt.
XX a. laikotarpio Lietuvos krašto okupacijos, istorijos virsmai atsispindėjo ir alėjos pavadinimuose: pirmojo pasaulinio karo metu- Kaizerio Vilhelmo, 1940 m. ir 1946 m. pavadinta J. Stalino prospektu. Istorikė dr. A. Veilentienė mini, kad Laisvės alėjos pavadinimo idėja siejama su teisininko Kazimiero Olekos vardu ir pagrindinė Kauno gatvė taip pavadinta 1919 m. Vasario 16 –osios išvakarėse. Kauno miesto valdybos Gatvių pavadinimų keitimo komisijos dokumentuose Laisvės alėjos pavadinimas minimas 1919 m. kovo mėnesį. Įdomu tai, kad tik 1961 m. Kauno miesto DŽDT vykdomasis komitetas ,,patenkino“ miesto darbo žmonių pageidavimus ir nusprendė Stalino prospektą pavadinti Laisvės alėjos vardu.
Šioje parodoje kviečiame patyrinėti Kauno regioniniame valstybės archyve saugomus dokumentus – įvairių pastatų projektus ir ,,pasivaikščioti‘‘ po Laisvės alėją kampais, ,,stabtelti“ prie vieno ar kito pastato, surasti ir atpažinti miesto istoriją esančiuose ar perstatytuose pastatuose. Laisvės alėjos pradžia - rytuose prie Vytauto kalno ir baigiasi Senamiesčio prieigose, jos ilgis – 1621 m., plotis – 24-27 m. Kauno miesto savivaldybės 1919-1940 m. Statybos skyriaus dokumentų fonde sunumeruota 80 namų valdų, o dabar turime – 118.
Parodoje – tik Kauno regioniniame valstybės archyve saugomi 1843 - 1940 m. dokumentai: XIX a. vid. – XX a. Kauno miesto planai, carinio ir tarpukario laikotarpio Laisvės alėjos pastatų projektai, nuotraukos, kultūros renginių afišos, kauniečių vidaus pasų kortelės ir kt. Norą parodoje pademonstruoti svarbiausių pastatų projektus ribojo išlikusių XIX a. –XX a. dokumentų ar jų kopijų fizinė būklė, restauruoti dokumentai. Dalis Laisvės alėjos pastatų projektų saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve ir kituose Lietuvos ar užsienio valstybių dokumentų saugykluose.
Parodoje demonstruojama daugiau kultūrinės ir viešos paskirties pastatų projektų: Valstybės teatro ir kino teatrų, Apygardos teismo rūmų, ,,Versalio“ ir ,,Metropolio“ restoranų, ,,Monikos“ kavinės, Lietuvos žydų centrinio banko, Lietuvos komercinio ir kooperacijos banko, Raudonojo Kryžiaus ligoninės ir kt. Rasite ir netikėtų dokumentų apie Laisvės alėjoje buvusių verslo įmonių veiklos sunkumus, jų savininkų protestus Kauno miesto mokesčių inspekcijai, išradingą reklamą, o Laisvės alėjos gyventojų sugyvenimo ar nesutarimus atspindinčių dokumentų yra kiekvienoje Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus dokumentų byloje. Stebėtina, kad namų savininkai tarpusavio problemas su butų ar patalpų nuomininkais spręsdavo tik su Kauno miesto savivaldybės skyrių darbuotojų pagalba.
Prie stacionarios Laisvės alėjos parodos prisidėjo ir moksleivės – nufotografavo Laisvės alėjos pastatus. Moksleivių nuotraukos panaudotos ir šioje virtualioje parodoje.
Kviečiame susipažinti su paroda! Pradžioje - Laisvės alėja archyvisto akimis - skaityti ir atpažinti istorinius laikotarpius atspindinčius dokumentus. Po to parodą pratęsti gyvai - pereiti Laisvės alėją pakėlus galvas į namo viršutinius aukštus, paieškoti užfiksuotų statybos metų ir daugiaaukščių modernizmo pastatų!
Panaudota literatūra:
Kauno miesto planai XIX a. – XX a. I p. Kauno apskrities archyvas, spaustuvė ,,Morkūnas ir Ko“, 2007
Lukšionytė -Tolvaišienė, Nijolė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Kaunas, 2001
Miškinis, Algimantas. Kaunas: Laisvės alėja. Vilnius: Savastis, 2009
Surblys, Alvydas. Kauno kino teatrai 1918-1940 m.: lokalizacija ir raida. Kauno istorijos metraštis, t. 11, 2011